Kai iki Naujųjų metų sutikimo lieka šiek tiek daugiau nei dvidešimt keturios valandos, galvoje automatiškai sukasi viena mintis : „Reikia pailsėti !“ Tačiau… kai Vilniuje iš kažkur atsiranda draugai promouteriai iš Baltarusijos, o tu sužinai, jog „Gravity“ klube vyksta kažkas panašaus į Naujųjų metų pre-party, rengiamą „Stereo 45“ chebros, nelieka nieko kito, kaip čiupt atvykėlius iš kaimyninės šalies už rankos ir traukti į „G“.
Kada yra debiutas ir koks jis turi būti, kad būtų pastebimas? Ar Lietuvai reikia dar vieno menininkų debiutų realybės šou (kitų dviejų nevardinkime)? Kodėl vis reikia rebiutuoti iš naujo? Ar tikrai vaikai nori būti A.Saboniais, bet ne D.Narkevičiais ar M.K.Čiurlioniais? Kurios menininkės pavyzdžiu seka mergaitės: E.Špokaitės ar E.Rakauskaitės? (Įdomu, ką apie tai mano patys vaikai?) O gal galerijos suremontavimas (jaunųjų menininkų parodoje „Entuziastai“ pirmasis debiutavo jaunasis menininkas Gintaras Didžiapetris, kuris remonto ir valymo darbų pagalba priartino parodos erdvę prie „balto kubo“ ideologijos)?