Lithomania @ Mulen Ružas

„Tai kaip Paryžius?“, – klausia manęs taksi vairuotojas. Paprašau patildyti muziką. „Tai ne Paryžius“, – laužyta kalba atsakau – „tai Lithomania“, – ir subtiliai nusišypsau. Sutrikęs vairuotojas pradėjo sukinėti galvą dešinėn ir atgal, kol pagalvojęs, kad aš juokauju, pradėjo: „A, Lithuania, yes yes, of course“.

Nė velnio ne Paryžius, dar kartą pagalvoju mintyse, o tikrų tikriausios džiunglės, su nukarusiomis lianomis, kurios susuko mane, įsiubavo ir paliko visą vakarą skraidžioti tarp dangaus ir žemės.

Reggae setu festivalį pradėjęs, o vėliau tarp susirinkusiųjų su kamera bėgiojęs organizatorius britas Markas Splinteris fiksavo kiekvieną spalvingesnę vakarėlio mizansceną. O vaivorykštės spalvomis spindintys vakarėliautojai kvieste kvietė prisijungti prie pradžiai nekaltos it Kalkutos mergaitė jam sesijos.

Įtampa augo, kai DJ Mamania užgrojo UB40 legenda tapusį gabalą apie raudoną vyną ir globalinį vienišumą. Tai buvo visiškas atotrūkis nuo to, ką pastaruoju metu girdėjau Mamanios setų metu. „Bass“ salėje spindėjo Cutterz Choice komanda (mergina T1 ir Rhythm Beater) iš Didžiosios Britanijos – drum and bass muzika vijo lauk šaltį, kampais užklydusį į vis dar griūvantį Mulen Ružą, ir artino susirinkusiuosius arčiau vienas kito, arčiau savo šaknų, arčiau Jamaikos.

VIP zonoje dar prieš vidurnaktį pradėjo trypčioti dreduoti MC iš to pačio magiškojo Albiono kaip ir kiti atvykėliai bei šnabždėti tekstus apie Lietuvą ir sniegą. Vaizdas panašus lyg išlekiant į ringą gyvybiškai svarbiam batlui. Nors jokių kovų ar rungčių tą vakarą nebuvo. Emocijų buvo telkiamos galingesniam sprogimui.

Tikrų tikriausias rastafari MC Greenah, primerkęs vieną akį man prasitarė „Nė velnio aš ne jamaikietis“ ir išsišiepė nuginkluojančia šypsena. Vakaro pažiba MC Bassline nepailsdamas judino publiką migruodamas iš vienos salės į kitą, prisijungdamas vis prie kito didžėjaus.

Dar prieš vidurnaktį po sočios vakarienės atriedėjo ir DJ Nicky Blackmarket. Splinteris kelis kartus pakartojo „Tai DJ, pats tikriausias DJ“. Check it:

Pone Blackmarket, pradėjote karjerą nuo electro, ar ne? Lietuvoje palyginus visai neseniai įvyko electro šokas. Ar tai reiškia, kad mes nesuspėjame į muzikinį metro?

Nicky Blackmarket: Visiškai teisingai – metro, tai nenutrūsktantis ratas, vis grįžtama į tą pačią stotelę. Muzika sukasi ratu.

Ar tavo unikalioje penkiolikos metų senumo Blackmarket Records parduotuvėje yra buvę lankytojų iš Lietuvos?

N. B.: Tuo net neabejoju. Dabar nepamenu tiksliai kurie didžėjai buvo apsilankę.

Kokią įtaką tavo DJ karjerai padarė ši parduotuvė?

N. B.: Padarė didelę įtaką – matau, ką žmonės renkasi, ko klauso, kaip greitai kinta tendencijos. Be to, tai viena pirmųjų DJ parduotuvių. Visos leidybinės kompanijos pirmiausia mums gabena savo naujienas.

Esi spontaniškas didžėjus, ar mėgsti ekstremalų sportą?

N. B.: (juokiasi) Taip, tikrai mėgstu. (juokiasi)

Ar kuri muziką,
Ar lankaisi kolegų rengiamuose vakarėliuose?

N. B.: Nei vienam, nei kitam dalykui nebeužtenka laiko. Daug groju tiek Didžiojoje Britanijoje, tiek užsienyje, nuolat kažkur skubu. Be to, esu laimingas grodamas kokybišką kitų kurtą muziką.

(Beje, Nicky Blackmarket jau kitą dieną laukė kelionė į Ciurichą, tačiau iki pat paryčių, vis tardamas po mini panergiriką electro pankams Manfredui ir Kym Wild, „klubinėjo“ pagal italo, electro ir, žinoma, įvairius kitus beats ritmus.).

Kaip tau Lithomania?

N. B.: Man patinka erdvė. Kažkas primena komunizmo laikus, bet smagu, kad dabar čia rengiami tokie nutrūktgalviški vakarėliai. Publika uždeganti.

Netrukus po trumpo pašnekėsio nežvaigždėtame kambariuke, Nicky stojo prie pulto. Svečias iš pietinio Londono tikino niekada nesiruošiantis setams ir visada atsivežantis daug daugiau įrašu nei jų gali prireikti. Tą vakarą jis kaip visuomet buvo atviras improvizacijoms. Tuoj prie jo prisijungė MC būrelis: MC Bassline (didelė ir ryški, kadre nedingstanti pažiba), MC Tribesman (įsakmaus balso savininkas), MC Greenah („Aš esu iš pietino Londono – ten mano namai, che“), MC Mikee Liks (prodiuseris ir MC besidžiaugdamas pirmuoju pasirodymu užsienyje, daugiausia jėgų, nors ir rimuodamas, skyrė komplimentams mūsų merginoms).

Maniją Lietuvai užbaigė Markas su Emery, tačiau ne chillout setu, kaip yra įprasta nutraukti festivalius, o galingu užtaisu galimam povakarėliui. Ir teisingai. Jei nori chillout, tai eini namo ir griūni į rožinį fotelį, jei dar nori veiksmo, lounge atmosfera prastas pasirinkimas. Išeitis – palaikyti pastarąjį vakarėlio tonusą. Taigi big up, Mark!

Komentaras pabaigai: jei tau nepatiko tai, ką girdėjai britiško reivo metu, vadinasi, drum and bass muzika nėra tavo sielos draugė ar širdies mergina. Nors girdėjome ir keletą eksperimentinių setų, vis tik tikrasis d‘n‘b kartumas ir gaiva skleidėsi visos Lithomanios metu.