Samsung Love Day @ Ledo rūmai

Šv.Valentino dienos nemėgau niekada. Visos tos širdelės, „Ai lav ju“ ir eilės prie gėlių turgelio S. Konarskio gatvėje kėlė norą sudeginti visa tai, kas raudona ir už du litus įsigytą miniatiūrinę JAV vėliavą išimties tvarka. Bet, kaip teigia japonų išmintis, „nespjauk į šulinį, iš kurio vėliau gali tekti gerti“. Spjoviau. Atsigėriau. Dabar galiu spjauti darsyk.

Pirmieji vaizdai prie Ledo rūmų niekuo nenustebino. Tiesa, rinkosi tikrieji ledo žmonės ir jų žaviosios asistentės, „Ramani“, „Doir“, „Caco Chaniel“ bei kitos made in gariūnai produkcijos gerbėjos ganėtinai vangiu, tiesa, tvirtu žingsniu. Ir kodėl nežengus tvirtai – juk jie Lietuvos klubų elitas, sudarantis daugumą visuose progresyvo vakarėliuose? „Pure party people“, taip sakant… Visgi, net ir elitas nejautė to, kas čia vyko prieš nepilną pusmetį Sashos pasirodymo metu – kas traukė iškart į salę, kurioje Marius Ivanoff, iškėlęs rankas lyg kunigas per pamaldas, pagimdė „pirmąjį“ „arkliuką“, kiti linko prie valiutos keityklų, kur galėjai išsikeist savo auksinus į vakaro valiutą – „vagnorkes“ primenančius talonus (trūko nulių ir žvėrelių), o tretieji, palaimintieji, rankose kurių jau šiugždėjo „monopolio“ pinigai, bandė prasibrauti prie baro. Išbandęs visus variantus likau ties pirmuoju ir laukiau nesulaukiau mano vakaro favorito – Nicko Warreno. Turėjau laiko užsukti ir į tą narvelį, į kurį patekti galėjo tik trijų kategorijų asmenys : „Samsung“ bevielio ryšio priemonių pirkėjai, „Pure Culture“ draugai ir panelės, atstovaujančios tikrų modelių agentūrai. Laikydamas save modeliu ar bent jau draugu (turiu „Motorola“) drąsiai išsitraukiau cigaretę. Tik prisidegęs supratau padaręs didelę klaidą – priėjęs agentą Džonsą primenąs vyriškis maloniai paaiškino, kad VIP personoms rūkyti draudžiama.

Besistebėdamas tokiomis komunizmo apraiškomis sulaukiau jo – mėlynmarškinio. Išmetęs visas mintis apie cigaretes ir komunistus, nėriau arčiau scenos. Pirmieji pora „gabalų“ privertė kartoti žodžius „Čia tik įžanga, čia tik įžanga“ ir trypčioti vietoje sunėrus rankas. Tas „pora „gabalų“ užsitęsė iki valandos ir tik tada mano protas nušvito rožine (kitos spalvos šią dieną netenka prasmės) šviesa ir ūmai supratau, kad pasaulyje yra du Nikai. Vienas jų – Warrenas – prieš porą metų per „Nokia Plug-In“ „ištaškęs“ visą klubą „Galaxy“ iki pat Žaliojo tilto, įrašęs puikias „Global Undergruond“ kompiliacijas „Reykjavik“ ir „Shanhghai“ ir nuveikęs dar krūvą gerų darbų šokių muzikos mėgėjams. Antrasis – Nikas iš Varėnos, darantis velniai žino ką, bet ypač mėgstantis paskutinio penkmečio progressive ir trance muzikos hitus, kurių esminė detalė – popsovas vokalas (pageidautina moteriškas ir žodžių prasmingumu primenantis jaunąsias išdykėles Cindy Lauper ar Kylie Minogue).

Nikai, žinok, aš sekiau tave. Mačiau, kur žiūrėjai. Į pirmą eilę…
Pajutęs nežemišką smalsumą prasibroviau link Niko stebėjimo objekto. Dievaži dievaži, akis paganyti tikrai buvo į ką. Iš pat pradžių buvo visai linksma ir smagu, nes ten buvę žmonės turbūt būtų galėję šokti ir tyloje. O kai šalia stovinti mergina, drąsiai galinti pasidabinti marškinėliais su užrašu „Atspėk, ar man jau aštuoniolika?“, kelis kartus patogiai „atsirėmė“ į mąnąjį petį, pasidarė tiek pat graudu, kiek ir juokinga. Prisiekęs, kad grįšiu į salę tik tada, kai prie grotuvų stos Marius ar Mindė, nušlepsėjau į VIP zoną. Nikas „arkliuoja“, iš kolonėlių sklinda THE KILLERS dainos „Mr. Brightside“ remiksas. „Coming out of my cage and I‘ve been doing fine“ siekdamas ramybės būsenos niūniuoju, nors norėtųsi šaukti „Kill the DJ, save the party“.

Nesinori būti negatyviam, bet kai iš kolonėlės ramiai nurisnoja dar vienas, jau eilinis tą vakarą „varėniškas“ žemaitukas, nebelieka nieko kito, kaip traukti link rūbinės. Netikėtai per mikrofoną išgirstu Mindaugėlio balsą, viliojantį pasilikti ir paklausyti, ką jie gali trise: jis, Nikas ir Marius Ivanoff. Pasilieku tik trumpam, nes supratęs, kad šį vakarą visi kažkodėl myli pop muziką, iš pasalų parodau Warrenui vidurinį pirštą ir išbraukiu jį iš savo muzikantų sąrašiuko, kuriuos dar norėčiau išgirsti gyvai.

P.S. Beje, sąrašiuke virš Niko „kabo“ viena pavardė – Steve Lawler… Taigi iki 04 14!