Ibiza vision vs. Arka D‘n‘B

Mano penktadienio vakaras neturėjo būti toks. Aš turėjau taupyt jėgas tam, kad po poros savaičių laikinojoje sostinėje prideramai galėčiau suklykti „Banzai !” ir pasinerti į nesveiko tekančios šalies atstovo skleidžiamo muzikinio gėrio glėbį. Ir visgi, įtakojamas piktų žmonių ir keistai pasisukus aplinkybių rateliui, atsidūriau „Muzikiniame angare“, kurį paskutinį kartą lankiau prieš penkerius metus, pasakęs, kad daugiau čia negrįšiu. Pamoka ateičiai – Niekada nesakyk niekada!

Ibiza, Ibiza… Apie ją pasakoti daug turbūt net neverta – kiekvienas bent kiek labiau išprusęs „klubinėtojas“ apie šią salą gali papasakoti turbūt daugiau nei apie kaimą, kuriame gyvena jo močiutė. Dar didesnis noras ją aplankyti kyla tada, kai už lango vis dar balta balta, kur dairais, o mintis vasarinius rūbus kartu su pastaraisiais tenka kišti kuo giliau į spintą. Ir kol vizitas į linksmybių salą lieka tik svajone, tenka tenkintis tuo, ką galime gauti gimtojoje žemėje – „Ibiza vision“ vakarėlį. Jo pagrindinė mintis lyg ir buvo sukurti tokią nuotaiką, kokia tvyro ore per fiestas Ibizoje.

Nuotaikos nuotaikomis, o va, oras pasirodė visiškai netinkamas – kas šildėsi stebuklinkgu vandenėliu, kas siūlė užsikurti laužą ir išsikepti šašlykų, o tretieji puolė į net per daug erdvią šokių salę ir judėjo kaip „guminukai“ pagal DJ GoGo, kurį iš pradžių supainiojau su apsauginiu, grojamą hausą. Labiausiai laukiau tos vakaro dalies, kai ant scenos pasirodys Martynas M iš Organzza.lt – bene greičiausiai progresuojantis jaunesniosios kartos progressive didžėjus ant viso Lietuvos krašto. Vos šiam stojus prie pulto, „Angaro“ salė pasipildė tiek žmonėmis, tiek bananiniais dūmais. O Martynas pateisino tą, ką apie jį buvau girdėjęs iki tol – viskas buvo atlikta kokybiškai ir profesionaliai. Jau pačioje pradžioje nuskambėjus FUNK DA VOID „All that matters“ aš pamačiau ir Ibizos saulę, ir jos paplūdimius, ir „Amnesia“ su trupučiu „Space“. Tik negrojo ten nei Tiesto, nei AVB – už pulto stovėjo neaukšas vaikis su Nike džemperiu. Martynas viso seto metu išlaikė tiek energiją, tiek inciatyvą, nepaleisdamas šokėjų iš salės.

Malonų pojūtį teikė ir tie patys po aikštelę sklindantys bananiniai dūmai, nuo kurių nei griaužė gerklę, nei ašarojo akys, kaip tai būna įprastai. Deja, dūmai tik kvepėjo, bet nešildė ir šaltis darėsi nepakenčiamas, todėl, vos Martyną M pakeitė jo kolega Amenas iš Organzza.lt, nuskubėjau link rūbinės pasiimti šiltesnių kūno apdangalų. Iš Ameno nelaukiau nieko lengvo – piktai atrodantis didžėjus ir sugrojo piktai – Electro ir Techno mišinys privertė ne vieną silpnesnių nervų „guminuką“ sprukti iš „Angaro“ ir bėgti neatsigręžus savais keliais, o elektroninės muzikos paslaptis įvaldę piliečiai drąsiai ardėsi pirmose eilėse. Kadangi tokių buvo mažuma, salė gerokai ištuštėjo, labiau primindama vakarėlio pradžią nei pačią jos kulminaciją. Amenui palikus sceną ir supratus, jog Ibizos dvasia galutinai nuslupo, aš irgi nusprendžiau, kad linksmybių laikas ieškoti kitur, norint galutinai pribaigti savo kūną ir protą.

Ideali vieta tam pasirodė beesanti kavinė „Arka“, kurioje… atspėkit kas? Žinoma, „Arka drum‘n‘bass“. Vakarėlis pasirodė neeilinis – juk šeimininkas Astralas paseno dar meteliais! Nepasveikinti žmogaus, lyg titano ant savo pečių laikančio didžiosios dalies „laužytų ritmų“ kultūros Lietuvoje, pasirodytų mažų mažiausiai nemandagu, tad keletas pasveikinimo žodžių soleinizantui buvo ištarti nuoširdžiai ir draugiškai. Geriausia dovana jam turbūt – į jo vakarėlius besirenkantys „drameriai“, jau n metų nuo grindų iki lubų užpildantys „Arkos“ kavinės erdvę. Ne išimtis buvo ir šis kartas – net ir grojant paskutiniams vakaro didžėjams Brazdžioniui ir Babilanui, judėti „Arkoje“ buvo išties kebloka, tad okupavęs ramesnę vietelę balkone stebėjau nevaržomus šokių judesius ir jutau, kaip šokių aikštelę įdėmiai stebi keturios Astralo akys.

Tai ir buvo viskas tą penktadienio vakarą, kurį aš turėjau praleisti daug ramiau, taupydamas energiją tam, kad po poros savaičių laikinojoje sostinėje prideramai galėčiau suklykti „Banzai !” ir pasinerti į nesveiko tekančios šalies atstovo skleidžiamo muzikinio gėrio glėbį.