Ian Pooley ir Sammy Jo @ Gravity

Transformuotas penktadienis „Gravity“ – ėjot pas Ian, išėjot iš Sammy vakarėlio? Į šokių aikštelę įgriuvau Vidžiui jau bebaigiant apšildantį vakaro setą. Dar ilgai „Kitoki“ veikėjas negalėjo atsiginti mergaičių liaupsių „Ian, you were excellent. Thank you thank you“… tai daug ką pasako, ar ne?

Ian Pooley/ Sammy Jo @ Gravity

SMS žinute primenu vienam vaikėzui palikti savuosius „Converse“ sporbatukus spintoje, nes tik įėjus į G tunelį plakatai tave įspėja apie „Nike“ brendu velkamą tūsą. Žinoma, nei apsauga, nei minioje įsimaišę rėmėjai-promouteriai nenuplėštų nuo tavęs konkurentų „paloskių“, bet tai turbūt solidarumo reikalas. O mes juk solidarūs!

Netikėtai prisimenu seniai matytą „Nike“ reklamą, rodos, su Thiery Henry ir didaktine fraze įsprausta į jo lūpas – what it takes to be a true winner, comes from inside. Norėčiau tuo tikėti… Sukuosi link šokių aikštynu virtusio G epicentro – dar vieną akimirką groja Vidis, o jau kitą, žiūrėk, už užtvaros tūpčioja Ian – žemai abiems lenkiuosi už nedirglų perėjimą.

Saulės zuikučių muzika pasigauna ir mane – viena ranka vėdinuosi veidą kokybiška „Nike“ vėduoklę, kitą ranką, išgirdusi The Spirals ritmus ir jų „Permission To Fly“, keliu aukštyn.

Zuikučiai išsilaksto vos išgirdę Chicken Lips, bet aš tvirtai laikausi už kaimyno maršknėlių ir niekur nežadu trauktis nuo pakylos – juk gerai buvo, ar ne? Tiesa, akimirką vieną, antra, trečią nusidedu mintimis pagalvodama, jog kažkurią Pooley seto dalį gali išgirsti ir per vietinių rezidentų vakarėlius. Kaip ir kiekviena nuodėmė, ši yra taip pat saldi – taip pasiglostau tautinės muzikos ir savo savimeilę.

Po Godos kokteiliuko paslapčia pagaunu save trypčiojančią Jamiroquai top judesiukais. Kaip čia taip? Fokusuoju žvilgsnį link DJ pulto. O taip, iš tolo blizga odinės kelnės – must be Sammy. G lubas siekia nebe dešimtis rankų, o visa 24 hour party people minia tiesiasi aukštyn.

Septintoji kultinės amerikiečių grupės SCISSOR SISTERS sesuo bendrauja su publika per šokį. Sambos judesiu (juk ilgą laiką jis Niujorko klubuose stebėjo kaip jo kolega Jake Shears ant pakylos šoko go-go jam grojant electroclashą) Sammy Jo net pasisuka parinkti kompaktinių plokštelių ir miksuoja jis vieną akį merkdamas lietuvaitei, ranką tiesdamas išsirengusiems vyrukams, kita suvedinėdamas gabalus. Karštis išmuša vien stebint tokį reginį.

„Take Your Mama“ intarpai new wave skambesyje pakelia subiniukus nuo sofkučių, atitraukia nuo įvairiausių atramų, rankenų, nišų, kampų, sienų. Įsivaizduok klubą, kur negalima būtų prisiliesti nė prie vienos iš šių interjero dalių? Che che. Juokauju.

Amnesia Ibiza World Tour @ New York Club

Šeštadienį man buvo pranašauta amnezija?

Afteriui penktadienį nebeužteko jėgų, taigi atidėjau jį šeštadieniui. Kitą naktį pradedu apsilankymu animaciniame filme ir savotiškame povakarėlyje pas „Absento Fėjas“. Palyginus su penktadienio aistra prie baro ir spūstimi prie fėjiškos kušetės, šeštadienis fėjoms nusimatė ramus.

Taigi pasišaunu patikrinti, ar permokėti litai už kokteiliukus vilniečiams rūpi. Pasirodo, dar ir kaip! Šeštadienio vakarą Briusly, garsėjantis, kaip gardžių ir nebrangių kokteilių baras, buvo sausakimšas. Apsilaižiusi salstėlėjusias lūpas po mėgiamos Caipirinhos, patraukiu link New York klubo, kur Ibizos klubas „Amnesia“ performino savo World Tour.

Kas seniai buvote šioje erdvėje, skubu pranešti, ji mažai tepasikeitė nuo Balto Bato laikų. Be to, demonstratyvus VIPų atskirimas antrame aukšte ir sukaustyti šokėjai apačioje (to negalima, ten negalima, čia nelipti, čia nesiremti… gal atėjom projekcijų iš Ibizos pasižiūrėti?) kalbėjo patys už save. VIPas iš viso tylėjo arba burbuliavo į stiklinę.

Amnesia vakarėlis nebuvo klubinėtojų žadėtasis fiasco, bet Ibizos rezidentui Les Schmitz neatrodė per daug gėdinga „nusiarkliuoti“ – juk tai nebuvo tūkstantinė „Amnesios“ minia saulėtoje pakrantėje; juk ant galvos nukritę konfeti niekaip neprilygo ekrane rodomiems karpytiems kadrams iš putų vakarėlių Ibizoje.

Tiesa, perkusininko Ramzi intarpai akimirką mane atplėšia nuo snobiškai atrodančio turėklo ir paverčia „progresivčike“ – vis tik šis amplua ne man, perdone.

Vakaro herojus ir performanso žvaigždė neabejotinai yra go-go šokėjas Kuki – ekscentriška laikysena, 60 cm platforma, ispaniška širdis ir tobuli klubų judesiukai – viskas, ko reikia nusivylusiai moteriai – ir juokinga, ir seksualu, ir kabina. O kai tik nusivilę turistai ispanai iš Valensijos patraukė durų link, supratau, kad laikas grįžti pas Fėjas, išgerti anyžių sėklų arbatos ir ramiai užmigti, nesikremtant „gal ką praleisiu“.