Best Kept Secret @ Woo

Kad Vidis gerai varo, išgirdome dar vasarą. Varė tikrai gerai, todėl žinia apie jo globojamą „Best Kept Secret“ vakarėlį maloniai nustebino. Rudens palydėtuvės su kokybiška ir šviežia house muzika, kurios perteklius Lietuvoje kol kas tikrai nejuntamas? Kodėl gi ne. Juk dažnai mėgstame sakyti, kad mums kažko trūksta – naujų stilių, neatrastų talentų ir t.t. Užbėgant įvykiams už akių, galima sakyti, kad šį savaitgalį Vilniuje skambėjo tai, kas, mano nuomone, bus labai populiaru labai greit – vokiškas deep ir britiškas techy. Abu hausai. Ar tai reiškia, kad jie grįžta ?

Idėjiškai tai buvo vienas įdomesnių metų vakarėlių. Mūsuose dar netradicinė reklaminė kampanija su el. pašto mįslių siuntinėjimu marketingistams, reklamšikams ir kitiems XXI amžiaus buržua, davė savų rezultatų – buvo čia ir diskžokėjų (jei pridėtume tuos, kurie grojo, santykis būtų kažkūr 1 DJ : 20 neDJ) ir VDA studentų, o romiai kampe į taktą lingavo „taikos žmogus“ Egis, tiesa, be šampano butelio ir be oponento, Kietagalvio Kęsto.

„Woo“ – idealioje vietoje įsikūrusi mažesnė „Gravity“ kopija (na, jei ir ne kopija, tai panašumų tikrai yra) spinduliavo jaukumu ir teigiamos muzikos doze, kuria dalinosi Vidis. Grojo neblogai, tačiau labiau knietėjo pamatyti ir išgirsti tikruosiuos vakarinio parado generolus – berlyniečius Kristianą Beyerį iš „Ame“ ir Dixoną. Būtent šiais vardais gąsdindamas, Vidis žadėjo sostinėje sukelti mažytę ketvirtadieninę revoliuciją – juk jau kuris laikas ir vis garsiau kalbama, kad tik iš Berlyno atkeliauja viskas, kas naujausia, o ten, atrodo abu vakaro svečiai jau yra įgyję statusą. Drąsiausi prognozuotojai prieš vakarėlį vis primindavo, kad tas naujasis housas – ateinanti 2007-ųjų metų mada.

Ir jei tokie bus 2007-ieji, aš tikrai nesupyksiu. Senai tiek nešokau pagal house, kiek tą vakarą. Ir nebuvau toks vienintelis. Tiesa, daugumos dalyvių galimybes apribojo ant nosies kabantis penktadienis, bet kaip sakoma vienoje dainoje – poor people must work. Šoko ir Vidis, šoko ir jau nuo scenos nulipęs Dixonas, o viena „Ame“ pusė siuntė šypsenas likusiems šokių aikštelėje tol, kol neapsikentę barmenai įjungė šviesas – juk mūsų buvo kažkur apie septynis. Tiesa, mes dar spėjome sudainuoti „West end girls“ ir tik tada patraukėme namo, prieš tai išgirdę Vidžio pažadą : „teisingas hausas Vilniuje bus!“. Amen

Foto: D.S.