DIDŽIAUSIA, POPULIARIAUSIA, GRĖSMINGIAUSIA

Nes visos galimybės yra apskaičiuotos ir preciziškai įvestos į didžiulius kompiuterius. Mes gyvename pasaulyje, kuriame tik atrodo, kad renkamės patys. Apskritai gyvenimas darosi pernelyg panašus į tą, pavaizduotą „Matricos“ trilogijoje. Manote, paranoja? Deja, ne. Kasdien naudodamiesi paieškos sistema nejučia nusikeikiate, kad ji dar nėra visiškai pritaikyta jums: nežino pomėgių, įpročių ar mėgstamiausios kavos rūšies, todėl siūlo visokias kvailas prekes ir paslaugas. Giliai įkvėpk. Dvi didžiausios interneto paslaugų kompanijos jungiasi į vieną. Kad įtiktų vartotojams, kad kiekvienam sukurtų po asmeninę erdvę, kurioje siūlytų tik mėgstamus dalykus. Juk nėra nieko brangesnio ir naudingesnio negu aistros pagautas žmogus.

Super didelės kompanijos anksčiau buvo vadinamos trestais. Nors jų veiklą griežtai reglamentuoja įstatymai, mažai kas jų laikosi. Neseniai žiniasklaidoje pasirodė tai įrodantys skaičiai: kompanija „Siemens“ per 7 metus išleido 556 mln. dolerių kyšiams. O pavyzdžiui „Microsoft“ finansiškai naudingiau yra ne laikytis įstatymų, o mokėti baudas. Kai kompanijos metinis pelnas lenkia nedidelės valstybės biudžetą, ji sąlygas ima diktuoti pati. Panaši situacija klostosi ir media rinkoje. Pati didžiausia žiniasklaidos korporacija – Google – įsigijo beprotiškai populiarų YouTube portalą. O internete jau sklando gandai, kad tuoj atsiras „Googlezon“ – bendra giga-mega Google ir Amazon įmonė. Kaip rašoma, Amazon.com pasiūlys „socialinį komercijos variklį ir milžinišką infrastruktūrą“, o Google suteiks galimybę kaupti ir dalintis su kitais vartotojais visų rūšių informaciją. Be to, paieškos variklis turėtų būti absoliučiai personalizuotas: tai yra kiekvienas vartotojas turės savo atskirą paieškos sistemą, kurią pats pritaikys savo poreikiams. Juo labiau kai internete jau sklando įvairios konspiracijos teorijos, kad Google sistema pagal ankstesnes paieškas nuspėja, ko bus ieškoma toliau..

Tačiau dabartinė Google strategija yra kiek kitokia: artimiausiu metu žadama ne leisti vis naujus produktus (kaip pavyzdžiui nuotraukų redagavimo programa „Picasa“), o pagerinti jau esamus. Tai yra platinti nemokamas mažytes programas, kurios pagerina interneto naršyklę arba bet kuriuo metu leidžia stebėti pašto dėžutės būklę.

Tiesa, šioje vietoje gali pralaimėti pati Google. Naujausia ateities vizija – trečios kartos internetas, kitaip dar vadinamas “Web 3.0”. Jo esmė, kaip rašoma “The Observer”, yra interneto tapimas savotiškomis smegenimis, kur informacija pateikiama nesilaikant jokios tvarkos. Pagrindinis ir vienintelis dalykas, padedantis nepasimesti neaprėpiamame sraute – žodžių semantinės prasmės. Pavyzdžiui “Google” sistema ieško tik frazės, kurioje minimi įvesti žodžiai, visiškai nekreipdama dėmesio į nutylimas ar prasmines sąsajas. Anot straipsnio, naujasis internetas veiks panašiu princpu kaip ir žmogaus smegenys: informacijos bus ieškoma ne pagal sąvokas, o pagal potekstes ir intuityviai jaučiamas sąsajas tarp jų. Šios sistemos kūrėjai tikisi greitai ją padaryti prieinamą visuomenei ir kada nors aplenkti Google. “Mes radome lobį jų pačių kieme…” – džiugiai konstatuoja Nova Spivackas, projekto vadovas.

Bet yra ir kita požiūris, vedantis ne tik į absoliučią interneto kaip viešosios erdvės personalizacijąm bet ir į savotišką nemirtingumą: paieškos sistemos nebepateikinės duomenų, jos atsakinės į klausimus. O prie jų prisijungsime ne kompiuteriais, o mikroschemų, implantuotų smegenyse pagalba. Internetas taps pasiekiamas bet kada ir bet kur. Tai beveik tas pats, kas nešiotis galvoje viso pasaulio žinias… Šias prognozes pateikia Ray Kurzweil, bene žymiausias ir įžvalgiausias mūsų dienų futuristas.

Antra vertus, parklupdyti Google bus labai sunku. Remiantis statistika, šia paieškos sistema naudojasi daugiau nei 30%, o pridėjus ir kitus puslapius, kurie naudoja Google paieškos variklį, išeina stulbinantys 70% visų interneto vartotojų. Bet galbūt kaip tik čia yra pažeidžiamiausia koorporacijos vieta? Neformalus judėjimas „GWEI“ (Google will eat itself) tuo sėkmingai naudojasi: tūkstančiuose interneto puslapių yra mažytės „Google text-ads“ reklamos, siūlančios pigius viešbučius, naujausias apatinių kolekcijas ir prabangius restoranus… Už kiekvieną pelės spragtelėjimą ant tokios reklamos Google sumoka puslapio savininkui. „GWEI“ turi tūkstančius puslapių ir milijonus tokių reklamų, kurių siūlomomis nuorodomis lankosi ne žmonės, o tam specialiai sukurtos programos. Už gautus pinigus organizacija perka Google akcijas. Kol kas „GWEI“ turi 186 akcijas ir prireiks dar maždaug 202.345.125,3 metų, kol Google atsidurs jų naguose. Bet, kaip teigia “GWEI” įkūrėjai, šio judėjimo esmė yra parodyti globalios “text-ads” reklamos silpnumą ir gresiančią informacijos monopolizaciją. Tiesa, kol kas bendra Google vertė siekia 20 bilijonų dolerių..

Faktas, kad Google yra didžiausia interneto paieškos kompanija pasaulyje, įpareigoja. Larry Page, vienas įkūrėjų teigia, kad pagrindinė misija yra padėti žmonėms disponuoti informacija, susigaudyti jos sraute. Google yra įsitikinę, kad vesdami mus interneto platybėmis pasaulį daro geresnį. Bent jau Vakarų. Nes Rytuose, Kinijoje, Google tapo cenzūros auka. Šnekusis Larry Page tvirtina, kad “atsisakyti galimybės pasiulyti Google maždaug penktadaliui žmonijos būtų kvaila. Net dėl cenzūros.” Apie tai, kad cenzūra yra būtina atsižvelgiant į dabartinę Kinijos politinę santvarką (dabar Kinoje – komunizmas), kalba Timas Wu, Kolumbijos Teisės Mokyklos profesorius ir knygos “Kas valdo Interneta?” autorius: “vakariečiai internetą supranta kaip galimybę daryti įtaką režimui, kaip vietą, kurioje galima kalbėti tai, ką nori. Tai yra laisvai kritikuoti valdžia. O Kinijoje, deja, to daryti negalima.” Todėl Kinijoje į Google vaizdų paiešką įvedę “Tianmenio aikštė” pamatysite ne 1989 metų riaušių vaizdus ir tankus, o porelės plačiai išsišiepusių amerikiečių nuotrauką. Ir dar: Kinijoje yra maždaug 30.000 interneto policininkų, kurie nuolat stebi informaciją. Jei pamato ką nors neleistino, arba uždaro puslapį, arba pasodina į kalėjimą informaciją paskelbusį ar naudojusį žmogų. Pagrindinis skirtumas tarp Kinijos ir Amerikos interneto vartotojų, anot žurnalo “TIME”, yra rytiečių nesuvokimas, ko jie netenka: į gandų skleidimą apie įžymybes ir pornografijos žiūrėjimą interneto policininkai kol kas žiūri pro pirštus. Tačiau bet kokios kalbos apie režimą yra griežtai cenzūruojamos. Niekas net nebando paskelbti kitokios nuomonės. O tai būtų puiki galimybė rastis politinei opozicijai.

Bet didžiausias Google užmojis yra nugalėti Microsoft. Kol kas tai skamba utopiškai. Nors pirmieji žingsniai jau padaryti: milijonus lankytojų pritraukiantis YouTube portalas ir programinės įrangos kūrėja Sun Microsystems jau Google rankose ir darbai laboratorijose prasidėjo. Svarbiausias uždavinys – populiarumu aplenkti Microsoft programinę įrangą. Tai lengviausia padaryti užkamšant kūrėjų paliktas skyles, tai yra kurti mažas programėles, kurios išplėstų pavyzdžiui interneto naršyklės funkcijas. „Google įrankių juosta“ yra būtent tokia: jos pagalba galima nuolat stebėti pašto dėžutės būklę, bet kada pasinaudoti paieškos sistema ar nusiųsti žinutę draugui. Tiesa, kol kas ja naudojasi tik 20 milijonų žmonių..

Jei Google tikrai susijungs su Amazon, o vėliau netgi aplenks Microsoft – bus pats didžiausias pasaulio monopolininkas. Ar tai bus galas informacijos objektyvumui ir nešališkumui? O gal atvirkščiai, informacija įgaus dar daugiau jėgos ir netgi galės pakeisti politinę situaciją? Aišku tik viena: bet kokiu atveju tas, kuris valdo informaciją, yra pats pats galingiausias.