Šiais laikais, kai jau nebeužtenka diplomatinių veiksmų tarptautiniams ryšiams gerinti ir stiprinti, gaivus jaunimas imasi savo individualių būdų. Taip atsitiko ir praeitą šeštadienį “Ramybės” kultūros centre. Čia, tiesiai iš pirmojo bandymo Šiauliuose, apsiginklavę laisvos roko muzikos idėjomis, sugužėjo marga krūva muzikantų – latviai MONA DE BO, estai HONEY POWER ir lietuviai BRAINERS. Visi jie vieningai nusprendė budinti Baltiją ir gaivinti broliškų tautų draugystę sienas skrodžiančiais gitarų rifais ir pranašingais būgnų lėkščių dūžiais.
Nežinia ar dėl per ilgai užsitęsusio savaitgalio, ar dėl abejingumo roko muzikos galiai suvienyti tautas, “Ramybės” erdvės sunkiai ir vangiai pildėsi susitraukusiu nuo šalčio jaunimu ir senimu (!). Vietinės ir globaliosios reikšmės menininkai slapstėsi tamsesniuose klubo kampuose, kiti srėbė arbatą bokalais, o treti nuobodžiaudami tuštino degtinės atsargas. Panašu, jog ši nenusakomai melsva idilė tvyro prieš kiekvieną pasirodymą “Ramybės” erdvėse, kartais išlaikydama nekaltą atmosferą iki pirmų stiklinių duženų.
Tačiau nepaisant sloguotos publikos, neilgai trukus į sceną paeiliui suvirsta visas šiauliečių ketvertas ir užkuria tikrą brit rock’n’roll pirtį. Su šitais vaikinais viskas tvarkoj: jie žino kaip plėšyti klausytojų ausis gausiais gitarų rifais, atmintinai skaldo tarp dainų deklamuojamus bajerius, nešioja pakankamai trumpas kelnes ir netgi moka užsisakyti alaus rankose laikydami gitarą! Idealus susigrojimas tarpusavyje ir jokio bardako ant scenos. We need some blood! Na, bent grupės bosistas, šokinėja taip pat nervingai kaip ir tas, iš THE HIVES…
Sekantys į sceną išpuola estukai HONEY POWER. Įsikibę jau ne į pirmą Gubernijos alaus butelį, jie nedrąsiai apuostinėja sceną ir publiką, neskubėdami susiderina monitorius ir išspaudę po nuoširdžią šypseną, pradeda vynioti vėsoką synth roką. Vokalisto balsas pasiklysta kažkur tarp Palangos pajūrio pušų, bet kolektyvo centru vistiek išlieka bosinę gitarą apglėbusi žavinga estukė. Net pasiteisinimas, jog “viskas galbūt atrodo taip nuobodu dėl to, jog Estijoje taip pat šalta kaip ir Lietuvoje” nesuveikia, o kai kurie klausytojai patys pradeda save gelbėti. Kas taksi, kas degtine.
Tačiau visiškai netikėta vakaro vinimi tampa mūsų kaimynai latviai MONE DE BO, kurie savo ekspresyvumu ir eksperimentiniais šuoliais priverčia net patį Beną Šarką trypčioti iš pasitenkinimo ir rėkti “You must die!”. Nors kolektyvo narių skaičius neviršija skaičiaus 2 – būgnininko ir gitaristo, abu ar atskirai jie sugebėdavo užveržti rock’n’roll dvasią semplo pedale ir iš to išsukti dar vieną bluesish alternative rock šmotą, griebiantį už pakarpos ir neatleidžiantį iki pat psichodelinio pogulio su gitara ant žemės. Neabejotinai užsitarnautam bisui sutraukiama daina apie filosofinį gamtos traktatą (esu įsitikinęs, jog šioje koncerto dalyje blykstelėjo ekologinis issue), o vokalistas jau tik pasiramstydamas sugeba nulipti nuo scenos. Štai apie ką kalba roko istorija. Ir neapsiriksiu konstatavęs, jog turim latviškus THE WHITE STRIPES…
Galbūt tai nuskambės lėkštai, bet aš pajutau ryšį. Ne vien raugintų agurkų su degtine. Bet su latviais tikrai. MONA DE BO mano last.fm topuose!!!
Komentarai