RyRalio High Five @ G

Prieš penkerius metus labai lėtai iš tingulio bundančiame Kauno mieste rasti gerą house vakarėlį dažnai buvo problema. Tada „RyRalio“ pradėjo savo muzikinį maratoną: vieną dieną pasklido gandas apie neaiškų vakarėlį, kuris vyks tame pačiame Igno I.V. „Exit“ ir norint į jį patekti, nebūtina turėti litų kišenėje, o tereikia žinoti slaptažodį dar neaiškesniu pavadinimu Ryralio. Tai, ką tuomet išgirdo atėjusieji, buvo, jei neklystu, pirmasis vokalinis jazzy, deep, funky žodžiu šviesus, pilnas meilės ir taikos „RyRalio“ house, pilnai atspindintis jų šūkį Music gives you love.

Šiandien muzikinė situacija, žinoma, jau gerokai pasikeitusi. Pasikeitusi ir „Ryralio“ kompanija, nors kai kurios simbolinės jos detalės išliko. Pavyzdžiui – gimtadienis pirmą dieną buvo švenčiamas ne kur kitur, o „Exit“. Ateidamas į „Ryralio“ gimtadienio puotą, patenki ne į mažai žinomą, bet jau plačiai masinės žiniasklaidos linksniuojamo vardo vakarėlį, turi atstovėti padorioje eilėje (tik įdomu, ar įprasta grūstis prie G – tai daugiau klubo ar „Ryralio“ nuopelnas?) ir ten skambantis house tau jau gerai pažįstamas.

Tačiau didžėjų populiarumas visgi gavo šiokį tokį komerciškumo antspaudą jų setuose. Tuo galima buvo įsitikinti klausant gimtadieninį Laurio Lee miksą, kuriame, kaip ir buvo žadėta, suskambo Gadjo „So many times“. Žinoma, vakarėlis neapsiėjo ir be šiuo metu dueto vizitine kortele tapusio lietuviškos šokių muzikos hito „Sultry Blue“, su nostalgiškai skambančiu Monicos Brooke vokalu. Bet jei atvirai, šįkart šventės kaltininkų pasirodymas šiek tiek nuliūdino. Taip, skambėjo gerai pažįstami ir „Ryralio“ šalininkų mylimi gabalai, bet visas kitas jų repertuaras sunkiai „kabino“. Iš vienos pusės, tiek Laurio, tiek Karaliaus miksas skambėjo jiems būdingame stiliuje: Laurio „tiesus“ ar šiek tiek „laužytas“ house ritmas, jo mėgstamos vokalo linijos, kartais jazzy, funky boso linijos, ne toks melodingas kaip Laurio, truputį tamsesnis Karaliaus miksas. Kita vertus, visuma atrodė galėjusi būti labiau išieškota, kai kur komercinis pradas nustelbė.

Šiaip ar taip, „Gravity“ šokių aikštelė buvo pilna besišypsančių veidų, kuriems tą vakarą grojo ne tik „Ryralistai“, bet ir jų vieni geriausių draugų: austrų šeimyninis duetas Natasza ir Oscarsix, Ignas I. V. bei Vidis. Jei reiktų nubraižyti vakarėlio dinaminę kreivę, tai kulminacijos vietoje, be abejo, atsidurtų Ignas I. V., sugrojęs kokybišką ir energingiausią tos nakties setą, o po jo sekė, kaip ir galima buvo tikėtis, gimtadienio pabaigą pranašaujantis, po truputį publiką liūliuojantis, melodingas, bet ramus Vidžio pasirodymas. Beje, prieš Igną „Ryralio“ sveikinęs austrų duetas savo muzikos stilistika buvo labai artimas patiems šventės organizatoriams.

Taigi reziumuojant drįstu gal šiek tiek apgailestauti, kad pačios „Ryralio“ komandos muzikos kokybė šįkart svyravo, tačiau žvelgiant į publiką, kuri iki pat paryčių buvo išlaikyta šokio pozicijoje, „tortadienis“ buvo netgi labai vykęs. Be to, vien pagalvojus apie jų indėlį į lietuviškąją šokių muzikos kultūrą… high five „Ryralio“!