Punk Rocks 3 @ Intro

Tarp krūvos “maikių” susirandu vieną jau gerokai nuskalbtą ir nuo to įgavusią dar didesnę vertę. Ant jos per visą pilvą puikuojasi užrašas “NoMeansNo”. Prieš 11 metų taip pat apsirengęs ėjau į tos pačios grupės – matematinio “jazzcore” sunkiasvorių NOMEANSNO iš Kanados – koncertą a.a. “Kablyje” Vilniuje. Ir jie, ir aš pasenę tiek pat – pažiūrėsim, kas pasikeitė.

Apie 7pm klubo prieigose jau būriuojasi margaspalvė minia – pankroko scenai gana skausmingi 20lt už praėjimą neatbaidė. Iš dalies tai netgi tapo savotišku barjeru nuo koncertuose siautėjančių girtų paauglių. Lengvai filtruotos auditorijos amžiaus vidurkis pakilo iki kokių 25 metų, o ją sudarė įvairiausi žmonės nuo reklamos verslo atstovų iki statybininkų. Vienas belgas atvyko specialiai į šį koncertą. Ar man pasivaideno, ar koncerte tikrai su NMN maikute vaikščiojo pasaulio penkiakovės čempionas E.Krungolcas? :)

Pirmoji žinia – koncertas vėluos apie valandą dėl NMN soundčeko ir aparatūros perstatymo. Ką gi, laukiam.

Koncertą pradeda nauja Vilniaus underground’o grupė ŽIURKĖS. Tiesa, tai patyrusių muzikantų, grojusių tokiose grupėse kaip Frekenbok, dr.Green, Splitface, projektas, sklandantis nuo melodingo crust iki šiuo metu Europoje populiarios pankroko atmainos d-beat. Prieš kelis metus jie sugrojo keletą koncertų, tačiau paskui vėl ilgam sulindo į urvus. Triukšminga, sunki, greita, beveik vien instrumentinė muzika. Gera pradžia.

Vėliau ant scenos ropščiasi Lietuvos pankroko cirko trupė SC, pasipuošę įspūdingais kostiumais ir nusiteikę gerai pasilinksmint. Muzikinė pusė niekada nebuvo stiprioji SC dalis, tačiau jų šmaikštūs tekstai, nuotaika ir energija tai kompensuoja. Deja, tiek ŽIURKĖS, tiek SC per daug nesirūpino tuo, kad viskas ir taip vėluoja, o jie nėra pagrindinės vakaro bambos, ir krapštėsi bei grojo gana ilgai.

Dėl šių priežasčių dar viena apšildanti grupė tapo papildomu vinimi į auditorijos kantrybės karstą. Tiesą sakant, šūksniai “NoMeansNo!” pasigirdo jau grojant pirmai grupei. dr.GREEN šiame koncerte atrodė ne vietoje tiek stilistine, tiek laiko prasmėmis. Galbūt todėl jie garsui skyrė minimalų dėmesį ir sugrojo sau neįprastai trumpą programą. Jau savo pasirodymo pradžioje “grynai” pažadėjo auditorijai jos ilgai nekankinti, o pabaigoje juokėsi, kad visi šie grojimai yra “tik vaikų žaidimai”, palyginus su NMN.

Apie vidurnaktį scenoje pasirodė trys pražilę vyriškiai, ginkluoti būgnais, bosu ir gitara. Linksmai pasisveikinę su gabalu “I’m An Asshole”, jie užklojo publiką daugiapakopiu džiazovu roku, kuriame išsiskyrė NMN skiriamuoju ženklu tapęs brolių Rob ir John Wright būgnų ir boso tandemas. Vienam gabale šiek tiek country, kitame – greito pankroko. Seniai nebuvau matęs tiek daug crowd surfing.

Galima buvo tik stebėtis, kaip 50-mečiai vyrai sugeba spinduliuoti tokią energiją, jos gajūs 15-mečiai buvo tiesiog nupūsti nuo scenos ir ten liko tik patyrę ir tvirti melomanai. Lietuvoje jau kurį laiką gyvenantis Frančesko iš Sicilijos sakė, kad NMN yra vieni nedaugelio jo dar gyvai nematytų pankroko scenos žymūnų. Panašu, kad koncertu jis nenusivylė, nes šokinėjo priekinėse gretose.

Tarp paskutinio albumo “All Roads Lead To Ausfahrt” kūrinių, per beveik 2 valandas, NMN sugrojo ir nemažai savo senesnių perliukų, tokių kaip “The Tower” ar “Dark Ages”. Publika paleido NMN tik po antrojo biso. Kitą dieną daugelis į darbą turbūt ėjo niūniuodami vieną ar kitą NMN melodiją. Daug kas sakė, jog tai geriausias pastarojo meto pankroko koncertas Lietuvoje.