Radioshow 15-metis @ Tamsta

Galima įtarti, kad ne kažin ką daugiau metų, nei sukako laidai ir vokaliniam humoristinio meno kolektyvui „Radioshow“, yra ir kai kuriems šio flashbacko skaitytojams. Todėl iš anksto atsiprašome, kad ne visos detalės ne visiems „sukomunikuos“ teisingai..

Kadangi vakaro pradžia buvo nustatyta 21.00, būdami atitinkamos ne pirmos jaunystės, su kolegomis apžvalgininkais ir kitais sąmokslininkais susitikimo prie KLUBO durų jau 20.55, kad šiukštu nepavėluotume; pamiršę net kaklaraiščius ir rankovių sąsagas specialias.. sugužėjome, o čia ir atsivėrė: nė sudilusios vietos per visą pramogų areną, „Tamsta“ vadinamą, bokalų logotipais pasidabinusią!

Rodos vislab, kas prieš 10 ar panašiai metų per vieną komercinę televiziją akimis rydavo nelabai stilingų lėlių laidą, visi, kas dar, netgi, sekdavo šias lėles audioformatu per vieną komercinį radijo kanalą, gal net visi, kurie, būdavo, stebi Algio, Nėriaus Pečiūros ir į juos panašių balsus per tokį radiją, kuris jau miręs, tad galime minėti jo pavadinimą – Ultravires.. visi šie šaunuoliai su savo šaunuolėmis susirinko, sudrebino medinius „Tamstos“ suolus, grindis, net ložių pertvaras!

Tačiau nepraeina nė valanda Kranausko vadybos, ir štai gavę porą sulankstomų kėdelių iš persirengimo kabineto, kur paregime Algį, timpčiojantį už savo sceninio kostiumo treninginių kelnių GUMO, mes jau prisėdame prie vienų šaunuolių, kurie pasirodo besą seni Kranausko klasiokai: Evaldas (Evaldai, high five!! Dar tebedirbi agentūroj mp3?), Mikas, Mindaugas ir Mindaugas.. Pasiruošiame plojimais ir švilpimais, mintinais dainų ir priedainių žodžiais pasitikti showmenus, scenos veteranus..

Ar kompententingingas aš apžvalgininkas, jei mačiau tik vieną „Radioshow“ koncertą – per kažkokias tais teisininkų dienas kažkokiam tais Justiniškių pramogų klube, kuriame, galimas daiktas, buvo ir gerbiamasis grupės gerbėjas Evaldas? Ar panašus deja vu apninka ir jumi, išgirdus per mikrofono Algio atsirūgimą, kai ne nostalgija pakutena juoko kamuolį kažkur labai giliai, net per giliai, – o būtent tas keistas kavinėje sėdinčių MERGŲ lūpų persikreipimas, arba net galvos sukiojimas į šalis, su išraiška „O, ne“?

O, kaip tik Saulėns skamba per mūsų darbinio biuro radiją, kurio dažnį parenka turbūt biuro administratorė, kaip ir visuose normaliuose biuruose. Tad ir papasakosiu, jog turbūt labiausiai jūsų nuolankiam tarnui šių eilučių autoriui ir patiko koncerto vieta, kai pagaliau išlindusi visai ne „Radioshow“, o kitų laidų lėlė „Budulis“ pareiškė: sugryžtu iž Dublino – ir girdžiu (per vieną komercinį radiją, che) – ogi mane vagia. Iš pradžių pilypukas, po to kęsts i vyts, o dabar štai šitas..

Būtent šis referentiškumas, nuorodos į Lietuvoj vykstantį postradioshowinį kontekstą, kuris iš naujo ir „originaliai“ atranda niekuomet neišsenkančius, naujus mūsų šalies, mūsų gintaro lašo prie Nemuno vingio, budulius ir myndaugus, atrodo įdomiausia šiame nostalgiškame, šiek tiek „mes jau atsargoje ir mūsų jau nebus“ (nebent kas nors iš jūsų vis dar ištveriate“ Ragus“?), „bet dar kartais persivarome per klubus“ vakare.. šiek tiek panašus jausmas, kaip rasti kokiuose nors „Artistuose“ (toks kitas KLUBAS) Bixus su tuo jų anekdotu apie garbanotą kiaulę, besitęsiančiu dešimt minučių.. ir dar dešimt.. ir nepaisant dar kelių ir Tamstoje iš dangaus nukritusių, nežinia kodėl čia skambančių ir netinkančių anekdotų, puiku vėl girdėti kažkaip ne visai išsipildžiusius, rodos, galėjusius būti populiaresniais Algio gabalus, – galbūt net tikrai prieš LT-united ir prieš Verka Serdiučkio-ar-kaip-jį-ten galėjusį konkurse skambėti „Jevrovyžn iz maij dzysižen“.. papildant „Magic Mushrooms“ ir vokalistei, taip simpatiškai išdainuojančiai žodį „kūrva tu“ begalę, begalę kartų.. Betruko tik sukelti kavineje muštines, palikti telkšot krauja ir išlekt su savo Audi100.