“Baltijos garsas” – roko muzikos festivalis, vykstantis antrus metus. Jame jau svečiavosi žinomos grupės kaip IVTKYGYG, SKYLĖ, ATALYJA, KONTRABANDA ir kiek mažiau girdėtos kitos. Šį šeštadienį, lapkričio 24 d., įvyko, pavadinkim taip – motininis „Baltijos garso” renginys, skirtas rudeniui atrasti. Pamatėme ir išgirdome lietuvaičius DIGITAL SILENCE, brolius latvius MEDIEVAL CHILD, visiems žinomą grupę SKYLĖ bei GEORGE DORN SCREAMS iš Lenkijos.
Koncertas vyko klube Mulen Rouge, į kurį tą vakarą prisirinko tikrai nemažai publikos. Vos įėjus į pirmąją salę išvydome neįpareigojančius Peter Gabriel, PINK FLOYD, bei Franko Zappa koncertus, paėjėjus į gilumą, pagrindinėje scenoje, vyko anksčiau minėtų keturių grupių pasirodymai.
Vakarą vedė A.Storpirštis bei V.Bareikis iš SUICIDE DJ’S ir į sceną pakvietė pirmąją grupę – DIGITAL SILENCE. Man patiko. Įdomi instrumentinė grupė, jokio vokalisto ir gana, sakyčiau, virtuoziškas elektrinės gitaros pasirodymas sudomino. Kintanti ritmika, švelnus rokas peraugantis į stipresnį, kompozicijos, kartais primenančios netgi KING CRIMSON. Tačiau be trūkumų neapsieinama – pasirodymo kokybę itin gadino prastas garsas. Ir ne tik šį pasirodymą – viso renginio metu kolonėle garsas strigo ir traškėjo, instrumentais skleidžiami garsai į publiką ateidavo su šniokščiančio vėjelio prieskoniu, ir tai trukdė klausytis muzikos.
Po to į sceną žengė latviai MEDIEVAL CHILD. Grupė, mėgstanti vartoti žodį „viduramžiai” ir savo muzikos stilių taip pat vadina medieval hard rock ir renesanso roko mišiniu, nepamiršdami psychodelic ir space rock sąvokų. MEDIEVAL CHILD vokalistas ir grupės lyderis šokinėjo ir šoko po sceną, savo vokaliniais gebėjimais laviravo nuo Joe Cocker iki Roberto Plant, neperdedu. Grupės muzika išties kabino, atrodė, jog bent trumpam sugrįžo 70-ųjų pabaiga – 80-ieji ir daug bei garsiai skambantys elektriniai vargonai, elektrinė gitara bei puikūs būgnai iš klausytojų išspaudė šypsenas, rankų judesius bei šokį.
Jonas Mekas yra pasakęs, jog visi lietuviai yra lyrikai, o per trečiosios renginio grupės – SKYLĖS – pasirodymą galėjome įsitikinti šios minties tikslumu. Vos paraginti R.Radzevičiaus prieiti arčiau scenos, žmonės siūbtelėjo į priekį ir po pirmųjų natų jau lingavo, niūniavo, šoko – labai šiltai priėmė grupę. Grota keletas senųjų žinomų gabalų, vienas/pora iš naujojo albumo (kurio pristatymas, beje, vyks šią savaitę), ir lankytojai taip įsijautė į muziką bei nuostabų A.Smilgevičiūtės balsą, kaip to nedarė per kitų grupių apsirodymus. Bet! Ta nelemta garso kokybė nervino. Nervino ir SKYLĖS narius, ir klausytojus. Kartkartėm A.Smilgevičiūtės balsas dingdavo kažkur anapus, o pritariančiojo vokalo išvis nesigirdėjo. Grupė kviesta bisui, tačiau negrįžo į sceną.
Paskutinioji vakaro grupė – GEORGE DORN SCREAMS į sceną atkeliavo su rožiniu šviestuvu (kuris labai puikiai derėjo prie, deja, tragiškos scenografijos). Grupė iš Lenkijos Bidgoščio miesto laikoma viena naujųjų Lenkijos muzikos scenos (kokybiškos dalies) vilčių. Tik 2006 metais išleido pirmąjį albumą „Snow Lovers Are Dancing”, kuris jau tituluojamas vienų geriausių 2006 metų Lenkijos albumų. Grupės muzika tiko būti paskutiniems – ne įdomumo, o laiko prasme – ramūs, melancholiški kūriniai, šiek tiek B.Molko dainavimo manierą primenantis vokalistės Magdos Povališ balsas, įdomus post rockas tiko gerai renginio pabaigai. Truputį trikdė tai, jog po neblogų visų grupių pasirodymų (tik vėlgi, minėta bėda – garso kokybės trūkumas!) buvo sunku susikoncentruoti į GEORGE DORN SCREAMS melodingumą ir šilta muzika šiek tiek migdė. Šiaip ar taip, „Baltijos garsas 2007 Ruduo” tapo smagiu ir vertingu vakaru, nors ir ant Tauro kalno.
Fotografijos: crazyte
Komentarai