Klaipėdos publika labai nenuspėjama ir neįnoringa. Jei vakarėlyje nusimato kokio nuvalkioto dramenbeiso arba drumfunk programa – prisirinks marios visokio plauko jaunimo bei šiaip senųjų vilkų ir visi vieningai kaifuos. Tačiau būna ir tokių atvejų, kai pristatomas koks tikrai dėmesio vertas produktas, bet visiems tada – nusišvilpt! Sudėtinga ir kartais tiesiog beviltiška…
Tokias išvadas padariau būtent po paskutinio penktadienio.
Vieno Klaipėdos prekybos centro požeminėje stovėjimo aikštelėje jau bene tradiciškai, lyjant lietui, buvo bandoma vykdyti kultūros remonto darbus. Dėmesys, palyginus su ankstesniais renginiais, buvo kelis kartus mažesnis ir grubesnis.
Nesiruošiu pateikti aprangos ar tikslinės publikos statistikos, tačiau mano giliu įsitikinimu šiokią tokią atranką nuolatos verta daryti. Iš kitos pusės, turiu pripažinti, kad asmeniškai nei psichologinės, nei fizines netolerancijos nepatyriau:)
Kritikai nebuvo laiko. Sulig paskutiniais Manto T. plokštelių ruožais dar spėjau pasidžiaugti, jog ši viena antroji Partyzanų dalis išlieka ištikima savo garsui, ir tuo pačiu jo grojamoje muzikoje visada išgirsi tai, kas primins tavo grojaraščius. Taip. DFA.
Mantą T. pakeitęs FewNolder paskutiniu metu sproginėja pats nuo savo idėjų. Neužilgo kietu pavidalu pavirsiantys jo kūrybiniai perliukai tikriausiai įkvepia jaunąjį atlikėją vis naujiems darbams. Tatai galima išgirsti jo paskutiniuose gyvuose pasirodymuose, kur šokių aikšteles užlieja atgailaujanti mash-up techno srovė paskaninta savotiškais bootlegais.
Gilios ir kiek per gilios duobės galbūt atspindi jo eksperimentinę pusę, kuri nenorėtų šlapinti kojų populiarumo aukštybėse. Tačiau neturėčiau suklysti teigdamas, jog jei savo kūryboje FewNolder užleistų daugiau vietos žemiems ritmams, galėtume drąsiai jį pakrikštyti new (Lithuanian) rave šamanu:)
Pažintis su vakaro viešnia Water Lilly tikrai buvo išskirtinė. Galbūt viskas atrodytų kitaip, jei prieš tai kelis mėnesius mano ausinukas būtų be perstojo sukęs jos kūrinius. Tačiau taip nebuvo. Todėl išsaugojau pažinimo džiaugsmą iki penktadienio ir buvau maloniai nustebintas.
Be abejo, prie to pažinimo džiaugsmo prisidėjo kokybiška ir galinga garso sistema, kurios dėka buvo galima tiesiog fiziškai jausti savo kūnu kiekvieną sunkesnę ritmo dalį. Tik tiek, kad patalpos architektūra nebuvo dėkinga skambesiui. Viso to pasekmes jaučiu dar ir šiandien, kairėje ausyje.
Su pirmu Water Lilly muzikiniu prisilietimu į betonines sienas pabiro šalti ir konkretūs, tiksliai apskaičiuoti garsai. Tokie pat užtikrinti kaip ir atlikėja: idealiai krentančiais juodais plaukais, tamsiais drabužiais ir kietos plastikos stovėsena.
Gaila – nepajutau jokios improvizacijos. Tačiau likau itin sužavėtas linijomis. Tomis pačiomis, kurios išduoda esminę kūrinių ašį bei vienu metu kyla aukštyn ir krenta gilyn simetriškai sujungtais elementais. Profesionali ir išdirbta muzika.
Ir nors man asmeniškai electro tech produkcija niekada nepasižymėjo gyvybingumu, šiuo atveju sintetinės stiliaus formos buvo prisodrintos ypatingu švelnumu. Tačiau labai ribotu – tik iki tokio lygio, kad garsas galėtų laisvai judėti keistai tobulais matematikos koridoriais galų gale ištikšdamas su visa energija į šokių aikštelę. Toks visiškai nenusakomas atmosferinis modernaus techno pojūtis.
Taip. Pabaigai tenka pripažinti, jog ateities šokių muzikos kosmodromas nenuspėjamas. Ir labai greitas. Greitesnis už norą ir galimybes. Tad, taip sakant, linksminkimės, pakolei jauni esma:)
Lapkričio 28, 2007 15:47
idomu butu isgirsti is straipsnio autoriaus detalesni komentara apie citata: "koki nuvalkiota dramenbeisa arba drumfunk" bei citata: "neinoringa Klaipedos publika".
:)
Lapkričio 28, 2007 17:12
del dramnbeiso ir pan., tai labai subjektyvi nuomone paremta nieko idomaus nebeatnesancios sroves monotonija bei procentaliai paskaiciuotos Klaipedos renginiu stilistikos duomenimis.
del neinoringos publikos: tai taip pat ganetinai subjektyvus poziuris, pagristas ilgameciais Klaipedos renginiu stebejimais bylojanciais tai, kad local rockers labiau linke partinti grojant LT didzejui, o ne tikrai demesio vertu pasirodymu is uzsienio metu:)
Lapkričio 29, 2007 20:45
reikia totaliai nesidometi siuolaikiniu dnb, kad sugebeti pavadinti tai "nieko nauja nebeatnesancia srove" (tas pats ir del klaipedos dnb renginiu). nuomone kategoriska, todel turi buti paremta tvirtais argumentais, o ne prisidengiant "subjektyvumu", nes siuo atveju antraste pakvimpa muzikiniu analfabetiskumu ir sugadina visa siaip labai nebloga straipsni.
o del publikos, tai ji pakankamai isranki ir sugebanti atsirinkti, mano nuomone. ji beje net nesoka "nes reikia ir kitaip atrodysiu nemadingas, nors koki cia suda groja", o turi savo nuomone, kad ir kokia ji butu ;) ir as dziaugiuosi, kad esu jos dalis :)
Lapkričio 29, 2007 22:39
as nebrisiu su tavimi i gincus, nes nematau reikalo.
taciau globaliai imant dramenbeisas senai sugedo. tai yra del nenormalaus supopsejimo. ir cia ne vien as taip sakau. zurnalai raso, ismanantys prodiuseriai ir atlikejai kalba. bet jei tavo kazkokie vidiniai principai sako kitaip, tai yra labai smagu – nuolatinis ciklas tikrai nera blogas dalykas… kiek zinau..
o publika as nesiskundziu. bet kiekvienas yra geras sau, kai jis sugeba save atvesti prie dalyku, kurie skatina ji keistis, o ne suktis aplink savo ashi.
aciu uz nuomone.
pagarba.
Lapkričio 30, 2007 21:06
O man tai nepatinka tokia rasymo maniera, kiti zmones netgi kasdienybej taip kalba… baisu :)