MIR: po darbo norėtume pasidovanoti savo albumą

Visi žino, kad lietuviai sugeba kurti gerą muziką ir šiaip yra kūrybinga tauta, tiesiog kažkaip dažnai išgirstame tik apie tuos originaliuosius, kurie eina keliu į duobę žvaigždžių link. Tačiau mūsų žemėje egzistuoja ir nemažai sąmoningo jaunimo, kuriančio įdomią muziką. Vieni iš tokių – kompanija “Make It Real”, apie kuriuos po truputį visi jau šnibždasi, bet garsiai kalba retas. Išpopuliarėję interneto dėka, pastebėti Lietuvos MTV, liaupsinami gausėjančio klausytojų rato, M.I.R.tiesiog stebisi sėkme ir daug repetuoja. Susitikome su Domu ir Garo, kurie papasakojo, kas čia per naujas reiškinys plinta Lietuvoje…

Išgirdom apie jus ganėtinai neseniai, tad didžiajai daliai klausytojų esate mažai žinomi. Kaip prisistatytumėte? Kas yra “Make It Real”?

Domas: Mes esame trip hop ir nu jazz pakraipos projektas. Mūsų sudėtis: aš groju būgnais, Garo skrečuoja, Dukas yra mūsų sempluotojas ir elektroninis palaikymas. Adolis groja bosu, Miglius – gitara, Ievutė – vokalas.
Garo: Dar turim kviestinių vokalistų…
D: Mesijus [Messiah] mums kartais paraimina…

Kaip jus vadinti: grupe ar trumpalaikiu projektu?

G: Kol kas esam projektas, bet tikimės, kad tapsim grupe…

Nuo ko viskas prasidėjo?

D: Viskas prasidėjo nuo idėjos studentams padaryti saviraiškos projektą. Susibūrė didžiulė žmonių grupė, iš pradžių mūsų buvo gal 40… Turėjom daug įvairių idėjų, tačiau po truputį žmonės atkrito.
Sugalvojom tiesiog kurti muziką. Aš dariau – karpiau radijoje dainą, po to nufilmavome klipą.
Tai buvo ganėtinai įdomi situacija: filmavom klipą, nors daina nebuvo baigta, dar nebuvo kai kurių jos dalių, tad kai kam teko ir vaidinti…
G: Jo…aš turėjau įsivaizduoti kaip aš skrečuosiu ant to gabalo [kuriant klipą skratch partijos dar nebuvo – aut.past.], atitinkamai judinti rankas. Kas apie skrečą supranta, gali puikiai pamatyti, kaip rankelės daro vieną, o garselis sako ką kitą.
D: Ypač juokinga, kad mūsų pirmasis gabalas “Building” (kurį galma pamatyti Youtube.com) visiškai sukurtas su kompiuteriu: programuotas kontrabosas, būgnai. Tikra įraše – gitara, skrečas ir vokalo partija.
G: Tai įvyko todėl, jog įrašyti, pavyzdžiui, būgnus – sunku. Tiesiog nebuvo galimybių.
D: Juokinga tai, jog klipo filmavimui trūko žmonių. Gitara groti pasikvietėm Miglių. Kontraboso partijai – vieną merginą. Kaip minėjom, skrečo partijos dar nebuvo, tad Garo teko vaidinti. Vėliau atsirado montažo sunkumų…Todėl ten tiek daug sukarpymų.

Kaip susirinkote į grupę būtent šios sudėties?

D: Garo veda radijuje Start FM laidą “Skraidantis radijas”.
G: Mes ją vadinam geriausia nesąmonių laida, arba pramoginių šokių laida…
D: Taigi, aš žinojau, kad Garo moka skrečuoti. Tad nuėjau į Start FM, susipažinau su Garo ir pasakiau, kad man reikia skrečo partijos. Garo kažkaip nepatikliai į mane pažiūrėjo ir sutiko.
G: Pričiupo. Susitarėm, kad atsiųs gabalą pažiūrėti, man visai patiko, ir sutikau.

O kaip su vokalu?

D: Žinojau, kokio vokalo man reikia, bet nežinojau, kur rasti. Vieno projekto fotosesijai reikėjo surasti tam tikrą kiemą. Ieškau aš to kiemo, atėjau pas vieną pažįstamą, kuri ten gyveno, o ji gi švenčia tame kieme. Mes pradėjome taip linksmai bendrauti, ten susipažinau su Ievute ir pakviečiau ją į atranką. Atrankoje dalyvavo 4 žmonės, Ieva dainavo paskutinė. Tai, ką girdime “Building” dainoje – pats pirmas Ievos priėjimas prie mikrofono. Mane tiesiog maloniai nupurtė, kai ji dainavo, ir mes palikome dalį jos pirmojo dainavimo galutiniame kūrinio variante.

Kodėl grojate trip hop stiliaus muziką?

D: Mums patiems tai patinka ir yra labai artima. Aš pats svajojau Lietuvoje palaikyti kažkokį kitokį formatą, ko dar galbūt nebuvo. Aš esu džiazo fanas, šiek tiek paveiktas Bristolio scenos. Šiais laikais džiazas įsiliejęs į įvairius stilius ir tie elementai tarpusavyje persipina. Mus lygina su PORTISHEAD, tačiau visiškai aš su tuo nesutinku. Tai per tiesus palyginimas.
G: Visuomet visi mėgsta viską lyginti.

Tačiau sąskambis yra panašus…

D: Taip, tačiau tik šiek tiek. Tiesiog mes trip hop grojame gyvai, t.y. mūsų muzikoje yra daug instrumentų ir kartu kompiuteriu kuriamos muzikos.

Ar pradėdami groti turėjote idėja: dėl ko? Ar norite pasakyti ką nors naujo?

D: Na, grojame dėl to, kad mums patinka…žmonėms patinka, tad grojame ir dėl žmonių. Tačiau pirmiausia, grojame dėl savęs – norime būti sąžiningi sau.
G: Groji dėl to, kad patinka. Tai nėra kažkoks politinis projektas, kuriuo norima kažkas pasakyti. Tai tiesiog graži, kokybiškai atlikta muzika.
D: Taip, kokybė labai svarbi. Mano didžiausia svajonė būtų padaryti labai gerą įrašą. Taip pat būtų puiku taip ištobulėti, jog nebūtų gėda nei pačiam groti, nei kitam klausyti. Tad noriu ir kiek kitokio stiliaus, ir kokybės.

Kaip sekėsi groti su Johnu Kennedy?

D: Labai gerai! Jis grojo labai kokybiškai, gal kiek daugiau “masės” iš jo tikėjausi.

O patiems?

G: Žmonės buvo patenkinti. Taigi yra du variantai: arba turim daug draugų, arba išties neblogai pagrojom.
D: Išties keista girdėti gerus komentarus.

Girdėjau, kad jūsų klipą rodys MTV…

G: Dar turbūt nerodo, bet rodys.
D: Taip, dar turime pasirašyti reikiamus dokumentus.

O ką manote apie MTV ir jų formuojamą muzikos kultūrą?

(Juokiasi)
G: Na čia toks klausimas…
D: Sakyk, tu mano mintys.
G: Kadangi jau mūsų klipą rodys, mes negalime tikro požiūrio į MTV sakyti. Nes po to neberodys.

Jums tai svarbu?

G: Na kaip. Nieko gero, turbūt nė vieno žodžio, apie MTV aš pasakyti negaliu. Ką jie dabar rodo, yra visiškas absurdas. Mažiems vaikams vietoj multikų bando įkišti muziką.
G: Žinoma, mums smagu, jeigu jie rodys tą klipą: šiek tiek kitokios muzikos bus įnešta į visą standartą. Reikia lįsti, kad žmonės pamatytų gerus dalykus. Galbūt kas nors, žiūrėdamas MTV ir matydamas šimtą nekokių klipų su mašinomis, susidomės, pavyzdžiui, mūsų.
G: “Building” klipo pagrindinis tikslas tikrai nėra, jog jį rodytų MTV. Tačiau jeigu jie nori jį rodyti – mums smagu.
D: Geriau kažkas, negu nieko.

Kas kūrė šį tam tikrą žinomumą jums atnešusį klipą?

D: Na, aš žinojau, jog yra nebaigta daina ir jai reikia klipo – taip buvau sugalvojęs nuo pat pradžių. Turėjau draugą Narvydą, kuris studijuoja operatoriaus specialybę LMTA. Kalbėjom ir susišnekėjom. Pinigų beveik neturėjom, paskutinius susimetėm. Radom vietą, tačiau ji laisva buvo trumpai ir jau už trijų dienų. Susisiekėm su žmonėm, kad jie dalyvautų filmavime [vaidintų grojančius kontrabosu, pavyzdžiui – aut.past.], važinėjom troleibusais po visą Vilnių ir pirkom, ko reikėjo: 24 m laidą, china balls lempas ir t.t. Išsinuomavom kamerą, apšvietimą ir viską vežiojomės. Buvo žiauru, jog neturėjom savo transporto, o vietoje, kurioje filmavom, buvo siaubingai šalta.
D: Filmavome nuo 9 ryto iki 2 nakties. Paskutinį paleidom Garo, jis dar šaipėsi, ar barzda per tą laiką nebus užaugus: klipo pradžioje bus vienaip, pabaigoje – kitaip…

Ko klauso “Make It Real”?

D: Visų laikų geriausias muzikas man yra J.S.Bach. Pats geriausias muzikinis darbas yra J.S.Bach “Goldbergo variacijos”. Kam įdomu…yra toks kanadiečių pianistas Glenas Gold, kuris 1981 m. įraše vienu prisėdimu pagrojo visas Goldbergo variacijas. Nuostabus kūrinys. Dar klausau daug džiazo. Apskritai, mano nuomone, geriausia Lietuvos muzikos istorijoje – Ganelino TRIO, EMPTI bei dabartiniai FUSEDMARC. Labai mėgstu The CINEMATIC ORCHESTRA. Na, šiaip viską klausau.
G: Aš klausau labai daug muzikos…nuo senų laikų esu susijęs su muzika. Pats daug jos kuriu ir esu susijęs su įvairiais projektais. Sunku būtų pasakyti, ką aš klausau. Pradėjau klausyti, turbūt, nuo hip hop. Buvo plačių kelnių sindromas…Na, o dabar būtų sunku pasakyti, kokius stilius mėgstu, nes jų yra labai daug ir įvairių.
D: Manau, jog turi klausytis labai daug muzikos. Keista, kai kalbi su muzikantais, ir jie sako, jog nieko neklauso, groja patys sau. Aš manau, jog turi dairytis, kokiame kontekste esi.

Klausantis J.S.BACH ?

D: Taip, tai įkvepia. Naudojome kažkokiam gabale ir jo kūrinių semplus…
G: Jo, ir labai gerai yra tai, jog klausydamasis įvairius stilius, įgauni labai daug. Ir tai atsispindi kūryboje, ji tampa įvairiapusiškesnė. Taip lėtame trip hop atsiranda kažkoks punk rock elementas ir panašiai.
D: Apskritai, muzika parodo žmogaus būdą. Jei sakai, kad hip hop stilius jėga, o rokas – mėšlas, tai rodo tavo ribotumą, šabloniškumą. Reikia būti atviram.
G: Taip. Yra tiesiog gera ir negera muzika, o ne stiliai.

Kodėl savo tekstus kuriat anglų kalba?

D: Neseniai skaičiau interviu su FUSEDMARC, jie labai gerai pasakė: nes mintį anglų kalba galima pasakyti trumpais žodžiais. Be to, jie daugiareikšmiai, o pati kalba taip pat skambi. Turime omenyje ir užsienio rinką, galbūt ateityje bandysime dirbti su užsienio leiblais.

Kodėl prie savo kompanijos prisijungėte MC Messiah?

G: Jis nėra prijungtas, tik vienam gabale dalyvauja. Nežinau, kaip čia išėjo…
D: Kažkaip ten buvo… Labai natūraliai. Jis sako: ką čia darot? Mes: grojam. Gal tu nori? Jis: Na, norėčiau. Ir taip išėjo.
G: Aš esu prisidėjęs prie jo muzikos kūrybos ir albumo įrašymo. Na, man jis yra vienas įdomiausių Lietuvos repo atstovų. Jis įdomiai sužaidžia su tekstu ir muzika, plačiau į viską žiūri.
D: Pas Mesijų nėra to buko repo, jo kūryba melodinga, geri tekstai. Gal aš ribotai suvokiu, bet jis yra europietiškas reperis, čia nėrasi to Amerikos gangsta tipo repo. Reiktų gal pasiūlyti mokyklų vaikams paanalizuoti jo kūrybą: kur koks šuoliukas ir pan. Būtų antras Kudirka.
G: Teisingai, jis gi Kudirka! [MC Messiah – Žygimantas Kudirka – aut.past.]

Kur galima gauti jūsų muzikos?

D: Aš galiu atsiųst…(juokiasi). Esame įrašę vieną dainą ir planuojam ruošti demo – video, keleto kūrinių. Kaip žmonės būna priklausomi nuo rūkymo ir po darbo save apsidovanoja cigarete, tai po darbo norėtumėme pasidovanoti sau albumą.
G: Labiausiai norėčiau plokštelės…tik esamomis sąlygomis sunku tai padaryti.

Ko palinkėtumėte Lietuvos muzikos scenai?

G: Nors ir Kalėdos, daug čia neprilinkėsi. Manau, yra pakankamai talentingų žmonių ir tiesiog tegul jie stengiasi ir tobulėja. Nėra taip blogai Lietuvoje, tik per televizorių viskas prastai atrodo.
D: Nežiūrėkite televizoriaus. Tegul žmonės klauso kuo daugiau ir įvairesnės muzikos.

MIR – Building

Artimiausiu metu M.I.R. koncertuos Milkbare, gruodžio 21 d.

Foto: Gintarė Rakickaitė