KRUZENSHTERN I PAROHOD Vilniuje

Ką racionalaus galėčiau pasakyti..? Po tokių koncertų iš tiesų atrodo, jog nieko. Galiu tik mėgautis ir klausytis muzikos – vėl, ir dar, toliau. Nieko įspūdingo šiame flashbacke nerasite: žodžio vingrybės neperteiks to, kokia puiki buvo muzika bei atmosfera, tad galiu pasakyti tik tiek: džiaugiuos, jog buvau. Kas nebuvo – žūtbūt patariu nueiti, jei (kai!) KRUZENSHTERN I PAROHOD vėl atvyks į Vilnių. Jei mylit muziką.

Žodžių junginys, kuriuo įvairiausi kritikai apibūdina KRUZENSHTERN I PAROHOD kūrinius, dažniausiai būna avangardinis-eksperimentinis-klezmeriškas rokas/pankas. Grupė šį pavadinimą žaismingai pakeičia į bondage-satanic-jazz, black metal ar dar ką nors išradingesnio. Taip daro ir su muzika: KRUZENSHTERN I PAROHOD sekundės trukme laviruoja tarp įvairiausių garsų, kiekvienam suteikdami energingą bei nenuspėjamą melodiją. Plėšomas popierius, koncerte prieš keletą metų – braukomas pjūklas, įvairaus tembro balsai, melodijos, kurių sekos klausytojų fantazija nespėja sukurti – tai varo iš proto ir įtraukia visą auditoriją. Visgi muzikos reikia klausyti, o ne pasakoti, kokia ji puiki…Galėčiau kalbėt ir kalbėt apie šiuos kūrinius, bet juk jums geriau vieną kartą išgirsti nei skaityti kažkokią subjektyvią apžvalgą, ar ne? Todėl spaudžiam čia.

Koncertai buvo fantastiški: jaukūs, ironiški, isteriški, vežantys ir be galo kūrybingi. Klube New Style – su garso problemomis, Drambliuose – be jokių bėdų, abiejuose – su bisais. New Style klausytojai ilgai nepaleido grupės ir tris ar keturis kartus iškvietė groti dar ir dar… Panašiai ir Baltuose Drambliuose, vietoje, kurioje patiems muzikantams labai patinka groti. KRUZENSHTERN I PAROHOD plojo klausytojams, kartu gėrė, rūkė, buvo paprasti kaip trys kapeikos ir charizmatiški be proto, pateikdami savo nenuspėjamą, žavinčią ir iššūkių kupiną muziką. Vilnius myli jus!