Liudas Mockūnas @ Akün Sahnesi,Turkija

Kovo 13-tosios vakarą, visi norintys pasiklausyti moderniosios muzikos iš Lietuvos, rinkosi prie Akün Sahnesi. Čia praėjusios kovo 11-tosios proga koncertuoti atvyko Liudas Mockūnas, dar kitaip vadinamas Lietuvos džiazo ambasadoriumi. Liudas Mockūnas tą vakar viešėjo nevienas, kartu su juo čia koncertuoti atvyko ir Chordos styginių kvartetas. Tokio lygio muzikantai dažniau koncertuoja kosmopolitiškame Stambule, nei valstybinių įstaigų pilnoje Turkijos sostinėje. Apsidžiaugiau pagaliau sulaukus progos išgirsti ir pamatyti kažką iš Lietuvos būdama tūkstančius kilometrų nuo namų. Ir ne kažką, o patį Liudą Mockūną – moderniojo džiazo ir laisvosios avangardinės muzikos atstovą.

Likus pusvalandžiui iki koncerto pradžios, visi po truputėlį pradėjo rinktis prie koncerto vietos. Publika iš pat pradžių, man, prie Vilniaus City Jazz ir Kauno, bei Klaipėdos džiazų pripratusiai mergaitei, pasirodė kiek snobiška. Na taip, dėdės ir tetos apsirengę vakariniais rūbais gal kartais ir žavi, bet tuo metu su savo paplyšusiu megztuku jaučiausi gan keistai. Kita vertus, visos koncerto metu surinktos lėšos buvo skirtos vaikams, sergantiems cerebriniu paralyžiumi.

Vos patekus į vidų, kaip ir visur, čia, Turkijoje, nepažįstami veidai maloniai šypsojosi vis klausdami Nasilsin? (tur.k. – kaip laikotės? – aut.past). Pagaliau patekom į salę, kuri iš pat pradžių suglumino savo keistos numeracijos kėdėmis. Surasti savo vietą joje buvo tikrai sudėtinga. Iš vienos pusės išsidėstę vien lyginiai, iš kitos vien nelyginiai skaičiai. Jei tavo vieta pirma, o tave palydėjusio draugo antra, tai žinia ta, kad sėdėsit per bemaž trisdešimt vietų vienas nuo kito. Gerai, kad žmonės čia sukalbami ir mielai pasikeičia vietomis.

Šviesos prigeso, ir iš tamsos į sceną įžengė pats Liudas Mockūnas. Pasigirdo aplodismentai, nors salė ir nebuvo sausakimša, aplodismentų kiekį tikrai buvo galima pavadinti gausiu. Rodos, kad kartu su juo į salę atėjo ir jaukumas. Tuomet, jau ir susirinkusi publika atrodė artimesnė ir vakarinės suknelės nebe tokios prašmatnios. Pasigirdus pirmoms improvizuotoms melodijoms, manau, kad kiekvienas pradėjo suprasti kur atėjo. To nepavadinsi paprastu, ar eiliniu modernios muzikos, džiazo koncertu. Kai tokią muziką atlieka Liudas Mockūnas – solistas, kompozitorius, supranti už ką jis Vilnius City Jazz gavo apdovanojimą (Liudas Mockūnas 2006m. Vilnius City Jazz, buvo apdovanotas, kaip labiausiai nusipelnęs džiazo scenai žmogus – aut.past). Patikėkit manim, jo scenoje kuriama ir atliekama muzika klausytoją paliečia betarpiškai.

Po pirmojo kūrinio scenoje atsirado dar keturi muzikantai: Ieva Sipaitytė – pirmasis smuikas, Aidas Strimaitis – antrasis smuikas, Robertas Bliškevičius – altas ir Mindaugas Bačkus – violončelė – Chordos styginių kvartetas. Vos jiems prisijungus, prie Akün Sahnesi scenos jau apsipratusio Liudo Mockūno, pajutau, kad čia prasidės pokalbis. Jaučiausi lyg patekus ne į džiazo koncertą, o į senų draugų susitikimą. “Džiazas – tai laisvė, būdas komunikuoti. Nesvarbu kokia kalba kalbate jūs ar kalbu aš. Muzika, tai kalba, kurią gali suprasti kiekvienas.” – koncerto metu pasakė tradicinę violončelę netradiciškai valdantis Mindaugas Bačkus. Muzikantai netik atliko, bet vietoj ir kūrė muziką. Vakarui viso spektaklio dirigentu tapo Liudo Mockūno saksofonas, kuris kartkartėm pavirsdavo visiškai kitu, nebeatpažįstamu ir neką mažiau intriguojančiu instrumentu.

Tai, kas vyko scenoje, priminė dar niekad nematytą ir negirdėtą nuolat kintantį interaktyvų performansą, kuris valdė kiekvieno salėje sėdėjusio žmogaus nuotaikas. Nežinau, kiek klausytojų nuotaikos darė įtaką muzikantams, bet muzikantai tikrai veikė kiekvieną iš jų. Kartkartėm jaučiausi lyg sėdinti teatro salėje, nes scenoje veikė netik muzika, bet ir muzikantų mimikos, judesiai. Apskritai galima būtų teigti, jog Akün Sahnesi tą vakarą koncertavo penkios charizmos iš Lietuvos, tiksliau šešios, nes energiją, kuria spinduliuoja Liudas Mockūnas būtų galima prilyginti dvejoms.

“Nuostabus chaosas pereinantis i taisyklingą harmoniją” – taip Lietuvos muzikantų pasirodymą koncertui pasibaigus apibūdino ne vienas.