Į indie muziką besiorientuojantis festivalis šiemet sakė: shoegaze. Nors tai tik abstraktus muzikos įkišimas į rėmus, nes liepos 2 dieną galėjome išgirsti ir ambient-roką grojančius lietuvaičius SVEFN G ENGLAR ar indie-rokerius FLAMINGO. Visgi pagrindinės vakaro žvaigždė buvo grupė iš Sankt Peterburgo EVERYTHING IS MADE IN CHINA.
Vakaras buvo šiltas ir gražus, o koncertą pradėjo SVEFN G ENGLAR – grupė, pavadinimą pasiėmę iš vienos legendinės grupės dainos. Du vaikinukai, kurių vienas grojo gitara, kitas – klavišiniais, nuskambėjo pusėtinai. Garsas nebuvo tobulai sureguliuotas, virpėjo visos grindys (o gal čia izoliacija kalta?), o juodai apsirengė vaikinai kažkuo priminė akustinę SIGUR ROS kopiją. Publika neatrodė itin susižavėjusi, nors man viskas neatrodė taip liūdnai..
Grupė, kuri mėgsta kažką „kieto” suskelti ant scenos, FLAMINGO, dainavo apie valandą. Muziką buvo tokia, kokios ir gali tikėtis iš FLAMINGO – neblogas indie rokas su vokalistu, primenančiu Win Butler bei bosistu, kažkuo panašiu į Thom Yorke. Gal ir ne visai taip, gal tiesiog visur ieškau asociacijų…Šiaip ar taip, koncertas praėjo gana gerai, nors buvo galima išgirsti liūdnų balsų dėl blogos garso kokybės ir dėl to nesuprantamų dainų žodžių. FLAMINGO pagrojo, kaip ir groja visada – įdomiai ir gerai tiems, kam jie patinka, bei niekaip nesudomino anksčiau jų neklausiusių. Jei atvirai, buvo įdomu žiūrėti, kaip grupė elgiasi scenoje, ką kalba ir kaip juda grodami dainas. Tačiau abejoju, ar klausyčiau namie jų albumo be perstojo. Šiaip ar taip, manau, grupė juda tinkama linkme ir jų muzikoje jau dabar galima atrasti įdomių detalių. Ir dar: jei žvelgtumėme pro lietuviškos muzikos prizmę, FLAMINGO yra tikrai gera grupe.
Kaip jau buvo rašyta kitų žurnalistų, tikrosios vakaro žvaigždės buvo EVERYTHING IS MADE IN CHINA. Pats įspūdingiausias buvo pirmas gabalas, kažkuo hipnotizuojantis ir ištirpdantis minkštas klubo sienas, paverčiantis jas langais į liūdnoką muzikantų pasaulį. Apie grojimo techniką neverta kalbėti, ji nugludinta kaip švelnūs akmenys Baltijos jūroje. Gal tik šiek tiek keista, kad tokio techninio lygio grupė groja tokioje mažoje erdvėje. Kita vertus, tai tik privalumas klausytojams. Nors pasirodymo gale grupės grojimas lėtėjo, elektroniniais efektais padabintos gitaros gaudesys darėsi vis melancholiškesnis, o publika ėmė šiek tiek snūduriuoti. Tokia kokybiška ir dvelkiančia Rusijos šalčiu lopšine EVERYTHING IS MADE IN CHINA baigė pirmąjį savo koncertą Lietuvoje. Apie tai, ar žmonėms patiko, spręsti gana sunku, bet tikrai žinau, kad viena mergaitė iškart po pasirodymo sumedžiojo visų grupės narių autografus.
Tarp grupių pasirodymų grojo net keli DJ: Megzta Matilda ir Abstrahuokis. Pirmojo grojime labiausiai įstrigo arabų kalba atliktos garsiausių britiškojo indie dainų versijos. Nors tai nebuvo pats geriausias jo pasirodymas, veikiausiai todėl, kad DJ pultas kukliai glaudėsi scenos kampe, o publiką labiau viliojo vakaro saulė nei rokenrolas apytamsėje salėje. Tačiau labiausiai pralinksimo merginų duetas Abstrahuokis. Nes grojo tokią įvairią muziką, kurios negalima įsprausti į kelis sakinius. Man labiausiai įsiminė tikriausiai THE PULP daina „Disco2000″, primenanti tuos laikus, kai žolė dar buvo žalesnė ir dangus mėlynesnis. Tiesa, nuskambėjo ir „Gobbledigook”…
Atėjo metas parašytų minčių apibendrinimui. Festivalis šįmet atrodo pavykęs tikrai gerai, kalbant apie technines smulkmenas, nebuvo daugiau nesklandumų nei bet kuriame kitame koncerte. Tik man atrodo problema ta, kad atvežamos grupės, kurių muzika publikai dar sunkiai įkandama, todėl susirenka tiek mažai žmonių, nors atrodo groja geros ir vertos melomano ausies grupės.
Lauksim kitų metų „Planas A”, kuris, galbūt evoliucinuos į ilgesnį nei vieno vakaro koncertą.
Liepos 11, 2008 12:37
THE Pulp? prie ko tas THE