Benny Page: Tyla yra galingas dalykas

Prieš keturis metus, kai rašyti skrajutėje prie atlikėjo (UK) dar reikšdavo šį tą ypatingo, į Vilnių pakviečiau Benny Page (UK). Tai buvo vienas pirmųjų jo pasirodymų užsienyje. Jis nebuvo žinomas, tačiau jis buvo (UK). Tada ištaškėme „Cozy“ su DJ Vadimu bei „Fresh Rice“ chėbra. Tai buvo mano gyvenimo pradžia Lietuvoje. Be abejonės, Benny pamėgo Vilnių ir jis paprašė jį pasikviesti dar kartą.

Po to prasidėjo beprotystė: Benny kūrybą sugrojo Johnas Peelas, jo gabalus pradėjo leisti Shy Fx leiblas „Digital Soundboy“ ir staiga jis tapo labai žinomas. Žmonės vakarėliuose nuo Vilniaus iki Minsko manęs prašydavo sugroti jo įrašų. Taigi, dabar 2008 ir jis yra viena didžiausių žvaigždžių drum and bass senoje. Be to užkariauja naujas dubstep teritorijas ir vėl atvyksta į Vilnių pergalingam paradui.

Ką pameni apie Vilnių?

…ne kaži ką… Greičiausiai buvau labai girtas. Pamenu tamsų rūsį, keistus asmenis, kuriuos ir vėl norėčiau susitikti.

Galbūt jis pamena Amsterdamą? Gal geriau pakalbėkime apie muziką. Benny istorija paprasta: jo tėvas turėjo įrašų kolekciją, kurioje buvo gausu nuostabaus roko, motown ir regio. Be to jis gyveno netoli Londono, apsuptas visų įmanomų pasaulio įtakų. Tačiau iš tiesų jį žavėjo technologijos.

Viskas prasidėjo nuo paprasčiausio tūsinimosi, tačiau neilgai trukus tapau tikru studijos geeku. Grojau būgnais mokyklos grupėje ir šiek tiek gitara, tad manau tai buvo manyje nuo vaikystės. Tai liga – aš jums sakau.

Būtent technologijos mane atvedė į didįjį kelią – buvo kažkas naujo kai kompiuteriai ėmė viršų ir tapo labiau prieinami. Apie 1997-1998 metus, „Cubase“ programa tapo labiau pilna studija, nei sekvenseris. Neturėjau pinigų, nes ką tik buvau baigęs mokyklą, tad lengviau buvo išmokti dirbti kompiuteriu, nei brangiais įrengimais kaip kad analoginės studijos.

Tačiau, kad pasiekti aukštą lygį ir išsileisti komercinį įrašą, tau reikėjo profesionalios įrangos, ar ne?

Tikrai ne. Aš vis dar naudoju 300 svarų vertės monitorius, kuriuos turėjau dar tada, kai mane paėmė „Cutterz Choice“ leiblas. Manau, jog svarbiau tai, ką su tuo darai. Pažįstu žmones su nesveikai brangiomis įrašų studijomis, tačiau tokie dalykai manęs nedomina, nes žinau, ką galiu padaryti su tuo, ką turiu. Aš atnaujinu savo įrangą, tačiau jei atvirai… tai manęs tikriausiai nepadarys geresniu prodiuseriu.

Taigi, bent jau tavo atveju, būtent technikos revoliucija suteikė tau galimybę siekti karjeros muzikoje?

Bet kokiu atveju būčiau kūręs muziką ir toliau, tik nežinia kaip toli būčiau pažengęs, jei ne technika… O dabar kiekvienas turi galimybes. Nuolat matau didelius pokyčius – vieną minutę galvoju „O taip, man daugiau nieko nereikia! Viskas!“ Tačiau kažkas kitkas atsiranda nejučia šalia ir nubloškia tave į šoną.

Kažkas panašaus į dubstep, galbūt?

Seni, mano sušikta lemputė nusprogo (juokiasi).

(juokiasi) Taigi, kas perjungė jungiklį ir pasuko tave į dubstep’ą?

Šiek tiek užtruko, kol įsivažiavau – išgirdau keletą dalykų, kurie man patiko ir tada pagalvojau: „Reikia pabandyti!“. Iš tiesų nemaniau, jog gali taip sektis, jei atvirai, nes nejutau, kad pirmieji kūriniai įsispraus į žanrą… Tačiau buvau neteisus. Man patinka tas faktas, jog yra daug erdvės, su kuria gali žaisti – tai nesibaigiantis malonumas.

Man kelia nuostabą, tai, jog Benny Page galvojo, kad „Step Out / Swagger“ gali nepatikti dubstep scenai.

Buvau ganėtinai susižavėjęs „Step Out“ kūriniu, tačiau nesitikėjau, jog įtiks tai scenai. Nusiunčiau įrašus Andre iš Shy FX ir jis po poros savaičių man paskambinęs porino, jog gabalas sprogo FWD klube – visi jį grojo – Skream, Benga, Youngsta… Tada jau buvau laimingas.

Čia biški gangsta, ką?

Jei tu sakai, greičiausiai taip ir yra

Gerai, tai gangsta.

Kaip prodiuseris manau, jog kuo labiau save stumi į priekį ir juo įvairesniu stiliumi bandysi kurti, tuo geresnis tapsi. Tad manau verta išbandyti viską. Per dažnas galvojimas ir lyginimas su kuo nors tikrai nepadės, tik padarys tave dar labiau kritiškesniu. Tai yra svarbus dalykas, kurio išmokau per laiką. Matau, jog kai kurie žmonės per daug parinasi ir tai įtakoja jų darbą. Lyginant tavo šnėrus su kažkieno kitko yra per daug ir tikrai nieko gero neduos.

Na, gangsteriai turi daug svarbesnių dalykų nei skaipinti žurnalistus, tad manau mums jau reikėtų baigti.

Tamsa pradeda mane veikti mano mintis (juokiasi).

Emm.. Gerai, paskutinis klausimas. Būtų įdomu išgirsti tavo patarimų būsimiems muzikantams, o ne kažkokių nesąmonių apie „smarkiai dirbk ir stenkis“. Noriu sužinoti paslaptį pagal Benny Page.

Hehe. Pastebėjau, jog daugelis svarbių bičų nemėgsta, kai juos trukdo. Vienintelė priežastis, kodėl aš ir Shy FX sutariam yra ta, jog jam nusiunčiu krūvą bytų per savaitę ir nesakau nė žodžio jam apie tai. Tada jis sugrįš pas mane. Kuo labiau erzini ką nors, tuo labiau tave ignoruos. Siųskite savo kūrinius į radijo stotis, jei norite sulaukti tiesioginių atsiliepimų ir palaikymo. Mane Shy FX atrado po to, kai išgirdo Bailey grojant mano gabalą viename reive ir tik po to atsekė kas kur.

Tai pasak tavęs, jei nori būti išgirstas kieno nors svarbaus, reikia vengti spaudimo. O jei nesulauki atsakymo, reiškia naujienos – blogos.

Būtent. Skaipinti ką nors po to, kai nusiuntei jam gabalą yra tiesiog savanaudiška. Tyla yra galingas dalykas. Gerai, man reikia susirasti lemputę.

Benny Page gros „LiveStep“ renginyje, „Havana Social“ klube, Vilniuje. Šį šeštadienį (lapkričio 15 d.). Jo kitas singlas „Panpipes“ bus išleistas per Kalėdas. Išgirsk jį pirmas Vilniuje per aštuonis subus.