Hatifnats ir Flamingo @ Tarantino, sausio 10

Vakarėlių organizatorių komanda „Bang! Bang!“ toliau populiarina indie rock Lietuvoje. Šįkart netikėtai gausiai Vilniaus klubo „Tarantino“ publikai jie pasiūlė svečius iš Lenkijos Hatifnats ir vieną padoriausių jaunųjų Lietuvos gitarinių kolektyvų Flamingo.

Hatifnats yra išskirtinė grupė, tarp visų, kada nors viešėjusių Lietuvoje: tamsus, bet lengvai užburiantis jų instrumentalas ir „moteriškai“ aukštas grupės vokalisto Michal Pydo balsas neturi analogų. Šie dalykai dar pernai žavėjo Lenkijos muzikos kritikus ir festivalių organizatorius, kurie noriai įtraukė Hatifnats į pvz., Heineken Opener line-up.

Lietuvos publika varšuviečių trio nebuvo tokia maloni: paklausė – paplojo – be didelių emocijų (tai negalioja vaikinui pirmojoje eilėje šokusiam už penkis) atsisveikino. Jokių „Ne!“, muzikantams ištarus, jog bus grojama paskutinė daina, jokių „One more time!“ jiems lipant nuo scenos. Kita vertus Hatifnats muzika tikrai nėra tokia, kuriai skambant galima šėlti iki nukritimo. Jos tiesiog reikia klausytis, klausytis tol, kol gitaros ir būgnai perkelia mintis iš „Tarantino“ į tamsią naktį, tokią, kuri apdainuojama viename įsimintiniausių grupės kūrinių „Waking in the Dark“. Nors dėl nekokybiškai įgarsinto vokalo dainų žodžiai prarado reikšmę, savo žinutę Hatifnats vis tiek paliko. Jie parodė, jog ir Rytų Europoje gali gimti nepriklausomas eksperimentinis rokas, išsiskiriantis originalumu – tuo, ko labai trūksta daugeliui dabartinių viso pasaulio grupių. Ir tik pačių klausytojų reikalas, ar tokią muziką priimti kaip kažką ypatingo, ar nurašyti kaip bevertę ir po poros valandų pamiršti.

Prie baro matant vienišą Hatifnats vokalisto veidą, tarsi sakantį „prašau, išvežkit mane iš čia“, atrodė, jog publika pasirinko antrąjį variantą. Tačiau, kaip pavyko išsiaiškinti vėliau, šis įspūdis buvo klaidingas. Anot vieno iš organizatorių Jaro: „Hatifnats patiko ir priėmimas ir susirinkusių žmonių kiekis. Taip, pradžioje vokalistas atrodė pavargęs, bet tik todėl, jog šešias valandas vairavo, o prieš pat pasirodymą dar ir miegojo. Vėliau atsigavo ir tūsinos kaip kažin kas, reikėjo tai pamatyti“.

Hatifnats scenoje pakeitę Flamingo buvo sutikti šilčiau. Daugybės koncertų ir „Shutdown Baby“ vaizdo klipo dėka praėjusiais metais vaikinai subūrė nemažas klausytojų gretas. Pastarieji „Tarantino“ šoko ne tik pagal „Custom Thrills“ ar kitas pamėgtas dainas, kurių pavadinimus žino turbūt tik patys grupės nariai, bet ir pagal pirmą kartą viešai grotas kompozicijas, bosisto Syčiaus spontaniškai pristatytas kaip „Naujas 1“ ir „Naujas 2“.

Gera žinoti, kad Flamingo kuria toliau, tačiau norisi iš jų didesnės pažangos. Biso metu sugrotas Placebo „The Bitter End“ koveris geriausiai parodė, kuria linkme šie anykštiečiai galėtų judėti: reikia aštresnių gitarų, stipresnių priedainių. To, kas juos reprezentuotų kaip tikrą roko grupę. Žinoma, Death Cab for Cutie ar kaimynai Brainstorm puikiai gyvuoja ir lengvos muzikos dėka, tačiau „The Bitter End“ ir YouTube besiblaškantis Flamingo atliktas Radiohead „Idioteque“ koveris įrodo, kad Flamingo gali skambėti įdomiau, nei tos keturių akordų melodijos, kurias jie sugeba ištempti iki 5-6 minučių ilgio dainų. Naujausi įrašai „Fluster“ ir „Stargazing“ jau yra žingsnis link įdomumo. Laikui bėgant jie turėtų tapti tokiais pačiais hitais kaip „Shutdown Baby“, kurį koncerto pabaigoje „Tarantino“ publika vieningai traukė su vokalistu Žilvinu.

Ovacijų lydimi Flamingo paliko sceną; jų muziką pakeitė Yeah Yeah Yeahs, Franz Ferdinand ir panašių kolektyvų mp3 įrašai. Diskoteka tęsėsi iki 4 ryto, o „Bang! Bang!“ komanda galėjo džiaugtis surengę dar vieną vykusį vakarėlį. Šįkart visos organizavimo pastangos atsipirko ne tik emociškai, bet ir (beveik) finansiškai, kas leidžia optimistiškai laukti tolesnių naujienų iš šių indie rock entuziastų.