Neįtikėtini srautai „nemokamos“ skaitmeninės muzikos ir krūvos koncertinių šūdprojektų lengvai gali atbukinti galvą. Tik kartas nuo karto netikėtai pasirodantys išganingos ugnies nešėjai bent trumpam parveda į (ne)doros kelią. Meskit į mane akmenį – bet Handsome Furs šeimynėlė buvo būtent tie.
Praleiskime visus Klaipėdos senamiesčio tuštėjimo, salyklu atsiduodančios anglies rūgšties vartojimo bei autobusų stoties dygimo niuansus ir štai jau stovime prie durų klausydami pagyvenusios moterėlės priekaištų, jog „su šyta juostele čia kaip kalėjime.“
O taip – Klaipėdos indie scenos gerbėjų ratas plečiasi. Jei ne į vieną, tai į kitą pusę.
Muzikinę dalį pradėjęs žmogus-Stavaris ir jo „nuo 3 iki 1 grupės narių” projektas Verslo Rizikos Rezervas visada pasižymėjo siurrealistiniais savo poezijos pateikimo metodais ir atitrūkusiu ryšiu su publika. Tačiau šis vakaras greičiausiai buvo ne jo dienos dalis. Juolab tarp publikos nerimastingai muistėsi šiek tiek publikos, kuri nebuvo nusiteikusi priimti „už bajerį“ tokio tipo meno formas, tačiau kamon – gyvi pasirodymai niekada nebūna vienodi ir įdomūs tuo, jog valdo improvizacija ir netikėtumas.
Tačiau p.Stavariui neliko abejingi po “Roxy” drąsiai besimalantys Handsome Furs sutuoktiniai. Abejingi jie apskritai nebuvo niekam. Atrodė, kad duetui viskas – tarsi viena didelė inspiracija, kurią virškinti padėjo stiklai degtinės.
Nenuostabu, jog kasdienės rutinos sąvokos taip ryškiai dominuoja Handsome Furs kūryboje – koncertinių turų metu jie susipažysta su tokia gausa miesto kultūros, kuri patiems miestiečiams atrodo kaip monotonija, o Alexei ir Danui – kaip inspiruojantys atradimai.
Tad ne veltui pačioje pasirodymo pradžioje jie prisipažino labai besidžiaugią galėdami savo koncertą surengti būtent Klaipėdoje bei pritardami senai mano pozicijai pridūrė: „Fuck Vilnius!“
Kalbėti iš kokios nors specialisto pusės apie Handsome Furs pasirodyma yra paprasčiausiai neįmanoma. Reikia tiesiog viską matyti ir jausti kaip jie sugeba įsisupti į aplinką ir ją apdoroti.
Alexei ir Danas atrodė tarsi tikri hipsteriai nulipę iš kokio muzikinio žurnalo. Jau nuo pirmų akordų prie scenos indiapiškai lingavo krūva jaunimo bei alsavo amosferoje pasklidusiu kūrybinės ir emocinės košės karščiu, kur susimalė viskas nuo reivo tempu bedaužančios ritmo mašinos, pakankamai vienodų gitarų linijų bei kone kaukiančio Dano iki teatrališkų momentų, rokenrolo aerobikos ir… papraščiausios meilės.
Iki kaulų smegenų pažįstamos kompozicijos „Legal Tender“, „I’m Confused“, „Handsome Furs Hates This City“ ir kiti kūriniai gyvame peizaže atsivėrė visiškai kitokia organika, kurios taip trūksta ne tik muzikoje, bet ir kasdienybėje.
I’m Confused
Ir tikrai niekas niekada nesugebės įrašyti nei į mp3, nei į vinilinę plokštelę to žvėriško Alexei žvilgsnio, kuriuo ji rijo savo partnerį, to Dano paskendimo savo gitaroje ir to spektališko puolimo ant scenos grindų.
Užtarnautas bisas su dar neišleistu nauju kūriniu bei mano mėgstamiausiu „Dead + Rural“ ir viskas vėl grįžta į senas vėžias.
O aš nebenoriu klausytis jokių Handsome Furs įrašų, kad neiškreipčiau savo atsiminimų.
Komentarai