Gurzuf @ Brodvėjus

Nuobodūs spaudos pranešimai įvairiausiose lietuviškose svetainėse, ir vėl kalbantys apie sodrią, galingą ir unikalią muziką, kvietė vilniečius šeštadienį į klubą „Brodvėjus“. Ir nors viskas skamba jau kažkiek itartinai (daug kam išgirdus žodį „Brodvėjus“ per smegenis pralėkdavo turbūt įvairios mintys), norėjau nueiti ir paklausyti muzikos – baltarusių dueto Gurzuf.

Grupėje Gurzuf groja du nariai – Egor Zabelov ir Artem Zalessky. Vaikinai muzikuoja nuo 2005 metų, o jų Myspace.com puslapyje randu informaciją, kad tai jau beveik jei „King Crimson grotų Philip Glass muziką akordionu“. Klube „Brodvėjus“ ir King Crimson, ir Philip Glass surasti buvo sunku – tamsoka buvo. Bet nors klubo lempos ir buvo prigesintos, visgi užuosti klausytojų geriamą kavą bei valgomus patiekalus, išgirsti girtus statybininkų britų pašnekesius, bei batelių kaukšėjimą dar galėjau. Nors visa tai galėtų apibūdinti įdomią atmosferą…

Garso aparatūra „Brodvėjuje“ tikrai ne stebuklas. Esu tikra, kad ir dėl jos nepavyko pajusti visų Gurzuf atliekamų muzikos vingrybių. Garsai sklandė kažkur ant scenos, ir gal išvis reikėjo jiems nurauti tuos mikrofonus, pagroti tikrai gyvai, be jokių stiprintuvų ir kolonėlių. Koncertas prabėgo neblogai, o tai reiškia – nuobodžiai. Muzikantai „atgrojo“ dainas, pasišypsojo, lankytojai paplojo, mergaitė su „hipišku“ sijonu romantiškai lingavo per visas grupės dainas. Viskas. Mane lėtai pribaigė mėlynos ir rožinės lemputės, ratu besisukančios ant betoninių sienų ir medinių stalų bei suolų – kaip mokyklos diskotekoje, tik intensyviau. Muzikantų grojami gabalai nevežė, trūko intensyvumo ir nuoširdumo – galbūt jie ir patys nerodė didelio pasiryžimo groti publikai, kuri verčiau pavalgys ir pagers. Visgi nepasimiršta man ir ta reprezentacija, aukštinanti grupės originalumą bei unikalumą. Nagi pripažinkim – nieko šioje muzikoje unikalaus, gražu – taip, kartais gražu, tačiau naujovių ar ypatingo savitumo grupės dainose negirdėjau (bet gal čia dėl kolonėlių).

Galiu tarti, jog iniciatyva pakviesti gan neblogą grupę į Lietuvą – sveikintina. Visgi sujungus pompastiškus pranešimus spaudai, slogią „Brodvėjaus“ atmosferą, silpną aparatūrą (blogą įgarsinimą?) ir paslaptingą publiką, palinkusią prie lėkštės, galvoje pasigirsta „error“. Galbūt bėda tik koncerto vietoje ir komunikacijoje.

Pabaigoje – paprastas, bet energingas Gurzuf gabalas, atliekamas, deja, ne „Brodvėjuje“: