Dirk Leyers: kiekvienas turėtų rasti savo bangą ir ant jos plaukioti

Visos vokiškos šokių muzikos scenos apžioti ir pažinti neįmanoma. Greičiausiai ne kiekvienam yra tekę girdėti ir apie šį savaitgalį Lietuvoje net du gyvus pasirodymus surengsiantį elektroninės muzikos atlikėją Dirk Leyers.

Jis nėra vienas tų, kuris groja didžiausiuose Europos klubuose ar kurio vardas žybsi madinguose topuose. Pagyvenusiems minimal muzikos gerbėjams ar tiesiog besidomintiems vokiška scena jis žinomas iš bendrų projektų su Matias Aguayo ar Justus Köhncke bei ritmų, patikusių Kompakt ar Klang Elektronik leidykloms.

Tai tik vardai. Didžiausią darbą Dirko gyvenime atlieka jo kuriama muzika, kurią pats vadina “nemokama tarptautine kalba”. Ir nors teisingiau būtų tiesiog pasiklausyti jo darbų arba pagal juos šokti, nusprendėme, jog visai įdomu sužinoti ir apie šio atlikėjo santykį su Berlynu ir kitais kūrėjais, su kuriais jis stengiasi dirbti vien dėl to, jog… yra tiesiog lėtas prodiuseris.

Kur gyvenai prieš atsikraustant į Kiolną? Iš kur esi kilęs?

Gimiau netoli Olandijos sienos, šalia Kiolno. Po mokyklos persikrausčiau studijuoti ir kurti muzikos į Kiolną.

Ar kada nors galvojai gyventi ne Vokietijoje? Galbūt Šiaurės Europoje? Ar Berlynas yra tavo galutinis taškas?

Kodėl būtent Šiaurės Europoje? Nes ten dar šalčiau? Džiaugiuosi būdamas svečiu žemėje. Atrodo, jog kol kas liksiu Berlyne, šiuo metu ten baigiu įsirengti naują studiją. Tačiau man patinka Kanada ir Pietų Amerika. Apskritai yra tiek daug kitų vietų pasaulyje, kur dar nesu buvęs, todėl negaliu pasakyti kur aš galų gale apsistosiu. Manau, jog dar neradau savo galinio taško. Tačiau šiuo metu tai turi būti Berlynas.

Ar Berlynas vis dar yra must live vieta prodiuseriams ir atlikėjams?

Nežinau. Kur esu yra kur gyvenu… Tačiau manau Berlynas – tinkama vieta atlikėjams. Nuomos kainos įkandamos ir čia galima sutikti tiek daug teisingų žmonių, su kuriais kartu įmanoma dirbti. Ar tai yra “taip”?

Ar miestas vis dar gal būti vadinamas “elektroninės muzikos sostine”?

Man patinka gera muzika ir man nėra svarbiausias dalykas iš kur ji ateina. Jei žmonės gali kažką pasakyti per savo kūrybą, jie tai bet kokiu atveju darys. Man muzika yra nemokama tarptautinė kalba, tai iš esmės kaip nėra sostinės poreikio.

Ar šis miestas padarė įtakos tavo skambesiui, kai atsikraustei?

Ėmiau naudoti mažiau hi hatų (juokiasi).

Prieš tai, kai pradėjau gyventi Berlyne, keletą kartų čia teko groti ir visada po to pasilikdavau dar kelioms dienoms (darau taip paprastai kiekviename mieste, kur tenka groti). Čia jau persikėlė nemažai draugų, todėl ir man buvo nesunku tai padaryti.

Kas man patinka šiame mieste ir čia gyvenančiuose žmonėse yra tai, jog galima rasti viską, ko ieškai. Čia yra daugiau skirtingų muzikos scenų nei kituose miestuose, tad galima atrasti daug meno, kuris mane įkvepia. Iš kitos pusės miestas suteikia galimybę gyventi izoliuotam ir susikoncentruoti į savo darbą jei to nori. Blogiausias dalykas, kuris nutiko čia – mano pirmoji žiema.

Tavo remiksas Toktok kūriniui “Bullet In The Head” skamba kiek kitaip ne įprasta. Ar tai rezultatas kokių nors naujų Berlyno bangų?

Muzika man yra labai asmeninis dalykas. Esu dalis miesto, kuriame gyvenu ir muzika atspindi būtent tai, kaip jaučiuosi jame. Mano manymu kiekvienas turėtų rasti savo bangą ir ant jos plaukioti.

Ar jauti simpatijas kokiems nors kitiems stiliams? Kažkas konkretaus ką norėtum išbandyti, o galbūt jau bandai?

Jei kalbame apie muziką, ji nuolatos keičiasi. Klausimas yra ar noriu, jog ji būtų išleista ar ne. Stiliai man yra labiau įrankiai saviraiškai. Politinė situacija, emocijos, vizijos, sapnai ir visa kita daro įtaka mano gyvenime.

Dažniau dirbi bendruose projektuose nei vienas. Ar kuriant poroje procesas tampa paprastesnis, o gal rezultatas platesnis?

Man patinka dirbti su kitais žmonėmis. Tai puikus būdas komunikuoti, jei nesupranti vienas kito kalbos. Mano soliniai darbai visada užima daug laiko ir aš turiu daug muzikos, kuri neišleista arba neužbaigta. Manau dirbti vienam man yra sudėtinga. Esu labai lėtas prodiuseris, bet esu greitesnis, kai darau remiksus kieno nors kito kūrybai.

Kaip gimė Closer Music projektas su Matias Aguayo?

Matias gyveno Kiolne kartu su mano geru draugu, kuris po kiek laiko išsikraustė į Berlyną ir aš įsikėliau į vietoje jo. Tuo metu planavau pradėti groti gitara džiazo grupėje. Matias ir aš ėmėme kartu leisti laiką, klausyti daug skirtingos muzikos ir galų gale kurti muziką senais “Amiga” kompiuteriais. Neturėjome pinigų kitai įrangai, kurios labai reikėjo pradžioje, todėl teko naudotis tuo, ką turėjome: savo balsus, gitaras ir “Amiga”… Po metų, kai Matias grojo Pietų Amerikoje, jo butas Kiolne visiškai sudegė su visą mūsų įranga. Bet jis buvo pasiėmęs su savimi kasetę su visais mūsų įrašais. Vėliau pagrojome kasetę Kompakt leidyklai ir jiems patiko, buvo išleista pirmoji plokštelė One Two Three (No Gravity). Taip gimė Closer Musik.

O kaip sekasi dirbti su Nerk?

Esame su juo artimi draugai. Jis puikus žmogus ir mums visada smagu kurti kartu muziką studijoje, ant scenos ar privačiame vakarėlyje. Dirbdami kartu labai daug įrašinėjame su naujais aparatais, kuriuos Benjaminas (tikras Nerk vardas, red. pastaba) turi išbandyti “de:bug” žurnalui bei dirbame prie naujų kūrinių. Kartu esame išleidę keletą plokštelių ir padarę kelis remiksus įvairiems atlikėjams.

Ką Nerk prideda jūsų bendram projektui? Ir koks tavo indėlis?

Tai labiau panašu į įrašų sesiją. Pabaigoje nebesvarbu kas padarė boso liniją arba lėkštes. Bet kažkas vistiek turi tai padaryti.

Ar turi planų projektams su kitais žmonėmis?

Taip, be abejo. Šiuo metu baiginėju naują studiją ir noriu, jog tai būtų vieta, kur žmonės susitiktų ir dirbtų kartu. Pirmiau ruošiuosi pabaigti savo albumą, o tada tęsiu bendrus darbus su draugais.

Ar dažnai groji gyvai? Gal kartais ir didžėjauji?

Šiaip nesu didžėjus. Man labiausiai patinka groti gyvai. Kartais groju įrašus, bet ne vien elektroninės muzikos, nes man patinka labai įvairi muzika. Tad jei pakviesite mane didžėjauti vakarėlyje, tai gali būti netikėtas miksas.

Ar dažnai groji užsienyje?

Norėčiau tai daryti dažniau, tačiau džiaugiuosi tuo, ką turiu. Be elektroninės muzikos taip pat dirbu kompozitoriumi -kuriu muziką vokiečių radijo stočių spektakliams ir laidoms. Man įdomu kurti muziką kitokiems kontekstams. Tai puikus balansas kitokiam mano darbui ir galų gale iš to galiu susimokėti mokesčius.

Tavo pasirodymas Supynių festivalyje ir Klaipėdoje bus pirmasis Lietuvoje, pakankamai kontrastingose vietose. Ar planuoji kažką skirtingo kiekvienam pasirodymui?

Pažiūrėsiu kaip bus. Labai laukiu šios naujos patirties ir negaliu sulaukti kai galėsiu visiems pagroti.

Lietuvoje turime tokią tradiciją maudytis nuogiems vidury nakties, jei vakarėlis vyksta šalia jūros ar ežero. Kaip manai, ar pasiryši tam?

Na, aš įmerksiu visų pirma pirštą į vandenį (juokiasi).

Dirk Leyers gyvai birželio 11-ą d. išgirsi festivalyje “Sūpynės” ir kitą naktį pamarį apšviesiančiame “Go Gaga” renginyje “Švyturio menų doke”, Klaipėdoje.

www.myspace.com/dirkleyers