Išskyrus abejotinos reputacijos popsceną, Lietuvoje merginos groja nedrąsiai. Bandymų, matyt, buvo ir daugiau, tačiau ryškesnes žymes paliko tik keli kolektyvai. Kartu su pankroko banga atsirado Nėščios Rupūžės. Vėliau atsirado Sumerland – dalis jų šiandien gyvena užsienyje, o vokalistė Giedrė dainuoja atgimusiuose Empti. Kurį laiką paviršiuje bandė išsilaikyti rokerės Muscat su dabartine Jurga priešakyje. Amžiaus pradžioje pankroko ir ne tik renginiuose pasirodė Zimbabwe merginos.
“Zimbabvės” aktyviai dalyvavo feministiniuose judėjimuose Lietuvoje ir Europoje, pristatė savo kūrybą Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje bei Italijoje, šitaip skatindamos publiką aktyviau įsitraukti į socialinį gyvenimą ir lyčių problemas. Grupės vokalistė Julia jau keletą metų yra Naujos kartos moterų iniciatyvos projektų koordinatorė bei ekspertė. O štai jos sesuo Eliza, buvusi ZIMBABWE gitaristė, iškeliavo laimės svetur ir netrukus vėl įsitraukė į muzikos pasaulį.
Susipažinkim. Su kuo valgomas Brain Rain projektas?
Su šventine mišraine ir pyragėliais su grybais! Nes susitikome per Jėzaus gimtadienį. Ačiū, Marija!
Pusę dueto pažįstame – Eliza grojo Zimbabwe. O antroji pusė yra labiau brain ar rain?
Taip, Eliza yra iš Zimbabwe, o „antrajai pusei“ ten neteko būti. Kalbėjom apie tai, kodėl nesusipažinom tada, kuomet ieškojome antros gitaristės. Antroji pusė – Gota – turbūt yra ir „brain“ dalis, atliekanti daug techninio darbo mūsų namų studijoje, bet, be abejo, ir „rain“ – neracionalioji dalis, atnešanti kūrybą. Tačiau iš tiesų kuriame dviese, tiek muziką, tiek žodžius.
Ar priimtumėt į savo grupę vaikiną, jei rastumėt kokį talentą?
Talentai yra talentai, ką padarysi – tektų priimt.
http://www.youtube.com/watch?v=Zkj6Uya0QVc
Kaip susipažinot ir pradėjot groti?
Susipažinom prieš kelis metus per Kalėdas, tačiau po to net netapom „Facebook“ draugėmis! Likimas lėmė, kad lygiai po metų per tas pačias šventes vėl susitikom ir persipažinom. Tada jau tapome ir „Facebook“ draugėmis – o tai gyvenime, dievaži, dažniausiai daro perversmus! Kitą dieną apleistoje Zimbabwe studijoje suskambėjo klavišai ir gitara – nuo pirmų natų buvo aišku: „Gaunasi!“ Tik suskambėjo galvoje ir Gota susikrovė daiktus bei grįžo atgal į Briuselį. Taip projektas tapo tarptautiniu Vilnius – Briuselis, o pagrindinis kūrybinis kuratorius – mediatorius – „skaipas“. Turbūt galėtumėme paruošti paskaitą apie tai, kokias grojimo per atstumą galimybes suteikia „Skype“. Ech, kokių nuostabių dainų prirašėm su nuostabiu Skaipiškių skambesiu… Ir tada Eliza, ieškodama vietos po saule, susikrovė gitarą ir išėjo po Europą pasivaikščioti. Varšuva netiko, tada sekė Berlynas, davęs suprasti, kad iki Briuselio liko tik 600 km – kodėl gi nepersikrausčius į Briuselį ir nepradėjus kurti viename mieste? Taigi, gyvai kartu pradėjome groti, Elizai perėjus per Europos sostines ir peržengus laiko juostas.
Ką manote apie visuotinę LT jaunimo emigraciją? Kas paskatino jus išvažiuoti?
Tai kiekvieno pasirinkimas. Žmonės bėga nuo lietuviško purvo. Bet išvykus laukia kita purvynė – imigranto etiketė. Taigi, dabar, kai atviros visos sienos, žmogus turi teisę rinktis: ar kovoti Lietuvoje, ar užsienyje. Visur reikia ryžto. Ir reikia turėti tikslą! Jei užsienyje dėliosi dėžutes fabrike ir negalvosi, o kas gi toliau (nebent šis darbas yra tavo svajonių darbas) – tu žlugęs. Jei Lietuvoje sėdėsi, burbėsi, kaip blogai čia gyventi ir nieko nedarysi, kad kažką pakeistum – tu irgi niekam tikęs. Nesvarbu, kur esi – svarbu, ką ten veiki.
Ar jau teko pasirodyti su BRAIN RAIN viešai?
Taip! Kadangi namų studiją įsikūrėm viename savo buto kambarių, tai neabejojam, kad Saint Gille gyventojai jau mūsų kūrybą išmokę mintinai! O jei rimtai, tai dar nepriėjome live etapo, kol kas vyksta kūrybinis procesas, po to seks repeticijos, mąstymas, kaip elektroninę muziką atlikti „gyviau“.
Kalbat apie scenografiją, dekoracijas, šokėjus, pritariamuosius vokalus, kviestinius muzikantus ir lazerių šou?
Ne, lazerių šou nebus – nebent žiebtuvėlių.
http://www.youtube.com/watch?v=dmqza3Tc_CE
Zimbabwe gana viešai deklaravo savo feministinius polinkius, ar BRAIN RAIN irgi stovi toje pačioje barikadų pusėje?
Be abejo! Šiuolaikinė moteris, ką mažiausiai savo gyvenime turi kasdien daryti – tai būti feministe! Tad deklaravome, deklaruojame ir deklaruosime – esam feministės. Mums žodis „feministė“ yra lygus žodžiui „moteris“. Čia nėra jokių barikadų, tai yra integralumas. Čia, Briuselyje, feministinės idėjos ne susilpnėja, nes aplink matai nepriimtiną musulmoniškos kultūros požiūrį į moterį. Tačiau, palyginus, čia šis terminas nekelia susierzinimo, kaip Lietuvoje. Čia žmonės – ne tik moterys, bet ir vyrai – supranta feminizmo prasmę, laiko tai normaliu dalyku. Gyvenant Lietuvoje, grojant feministinėje grupėje, dalyvaujant feministinės organizacijos veikloje, dažnai tekdavo pasikivirčyti su žmonėmis dėl feminizmo. Gaila, nes tie ginčai visada buvo „basic“ lygmenyje, teisinant savo egzistenciją, feminizmo būtinumą, tai nuolat vargino ir piktino. Kodėl turi nuolat teisintis už tai, kas yra normalu? Visuomenės, religijos, įstatymai kiša moterims pagalius po kojom ir plėšo moters integraciją. Kiekviena moteris yra feministė, bet tik feministės apie tai žino. Visos turi tai sužinoti!
Na, Lietuvoje daugeliui vis dar normalu skirstyti visuomenę į “žmones” ir “moteris”. Stebint moteris gatvėje – daugeliui jų priimtina “parduodamos mėsos” pozicija. Šiuo atveju musulmoniškos “prisidengimo” tradicijos atrodo netgi pagarbiau moters atžvilgiu…
Tiesiog patriarchalinės visuomenės vienas nurengia, kad galėtų žiūrėti, kitas – aprengia, kad negalėtų žiūrėti. Kaip kam patogiau. Ir vienu, ir kitu atveju moteris yra stebėjimo/nestebėjimo objektas. O kas geriau „lotoso pėdučių“ tradicija Kinijoje ar moterų genitalijų mutuliacijos tradicijos Afrikoje? Tai tik kultūrų skirtumai – blogis vienodas.
Lietuvos Seimas ką tik priėmė įstatymo pataisą, numatančią baudas už viešą homoseksualių santykių propagavimą. Ką apie tai manote?
Tokia regresija šalyje, oficialiai esančioje Europos Sąjungoje (ką ji bereikštų), nėra vertinama iš viso. Per daug surrealiai tai skamba galbūt… Be abejonės, mus tai liečia, bet sunku net pradėti ką kalbėti, kai tokia situacija. Jeigu nuimtume Lietuvoje egzistuojančių įstatymų sluoksnį, neva ginantį žmogaus teises, pamatytume bažnyčios kryželį ant Seimo stogo, kuris saugo šalį nuo „iškrypusių iš doros kelio“. Neisim į politiką, bet to ir nereikia. Politiką įtakoja tauta ir atvirkščiai, o tautą įtakoja muzika! Galime padėti vieną ar dvi plytas tautos sąmonės tvirtovės statybų procese, kuris vyksta labai lėtai… Tačiau vyksta – esam optimistės!
Planuojate dainuojančią revoliuciją?
Be abejo, kokia gi revoliucija be dainų ir šokių!
Kokia atmosfera politinėje Europos sostinėje?
Šalta ir šlapia. Politiškai taip pat – šalta ir šlapia, kaip žinia, čia daug aktyvistų su auksiniais kaklaraiščiais iš visos Europos.
Papasakokit daugiau apie patį miestą – ką verta aplankyti ne turistui?
Į galvą iškart šauna ekshibicionistinis berniukas. Tačiau jo lankyti neverta, nes jis tooooks mažas, kad jo nesimato per turistų fotoaparatų objektyvų spūstį. Verčiau aplankyti viename akligatvių sysiojančią mergaitę, kurią neapsikentusios pastatė Briuselio feministės! Verta aplankyti vietas, kuriose galima sutikti ir mus: skvotą „123“, barus „Fontain“ ir „Maison du Peuple“, meno centrą „Bozar“, gero kino centrą „Cinematek“ .
Ką veikiat kai negrojat?
Kai negrojam – mokomės, dirbam, miegam, gulim, verkiam, geriam, valgom sumuštinius. Eliza sąžiningai mokosi prancūzų kalbos, o Gota šiemet ryžtingai kovoja dėl garso režisūros diplomo Kino ir Teatro Akademijoje Briuselyje. Jei rimtai, gal net per daug veiklos, jei būtų daugiau laiko kūrybai – nesupyktume! Bet mes nugalėsime laiką!
Lukas, Noreika ir partneriai dainavo: “Laiko nesustabdysi ir neatsuksi atgal, prieš laiką lygūs visi, laikas – visagalis”. Bet taip galvoja tik jie, o BRAIN RAIN turi savo priemonių laikui nugalėti ir pristato savo naujausią kūrinį „Oh Diana“.
Lapkričio 22, 2010 19:48
mergaites nori buti berniukais…tegul.ir tegul groja-kazkaip smagiau sulindo nei stavriukas su savomedinuke..