Cutthroats: gerklę perpjauti galima ir švelniai

Retai taip būna, kad “Ore” kalbintų grupę, prieš tai negirdėję nė vieno jų kūrybos akordo. Tiesa sakant, tokio atvejo ir nepamenu. Tačiau, kai vienoje kūrybinėje erdvėje susikerta Vladas Dieninis (AVaspo, Luumm), Gediminas Jakubka (Flesh Flash, Vilkduja) ir Gintas Rožė (Spooky Campfire Stories, Verslo Rizikos Rezervas), tai ne juokais intriguoja. Nes visi ką tik minėti kolektyvai transliavo originalius ir, kas dar įdomiau, pakankamai skirtingus garsus. Todėl Cutthroats verti rizikos.

Cutthroats – tai monotonija, triukšmas ir svaigus liūdesys. Lo-fi estetikoje panirusi grupė į savo muziką žvelgia kaip į vientisą kūrinį, kuriame yra vietos kiekvienam, kas pasiruošęs kartu muzikoje ieškoti to, ko galbūt neranda gyvenime.

Netrukus šis trio pasirodys ir viešumoje (žr. renginius pokalbio pabaigoje), o kol kas Cutthroats dalinasi savo pirmuoju demo įrašu ir kviečia elegantiškai bei švelniai perpjauti gerkles. Spausk play’n’repeat ir skaityk.

Paieškoje suvedus „cutthroats“, visų pirma, atsiranda informacija apie Denverio ledo ritulio komandą ir interaktyvų kompiuterinį žaidimą. Kas galėtų būti rašoma apie Cutthroats – muzikos grupę iš Lietuvos?

Vladas: Grupė, atsakingai kurianti stimuliatorius melancholikams.

Gintas: Labiausiai nesinorėtų, kad kada nors paieškoje išmestų sakinius ar antraštes iš serijos „Debiutuojantiems „galvažudžiams“ gerkles perpjovė blogas įgarsinimas“, arba „Viena įdomiausių pastarojo meto grupių „Cutthroats“ užgeso išleidusi vos pirmąjį EP“. O jei rimtai, antraščių suplanuoti jau nebegalime, bet kurį laiką jos bus net labai įdomios mums patiems.

Ar perpjovėt gerkles visiems kitiems savo kūrybiniams projektams?

Gediminas: Kiti mano kūrybiniai projektai ir perpjauti, ir lobotomizuoti, ir reanimuoti, ir aktyviai judantys.

Gintas: Galbūt greičiau praeities projektai perpjovė gerklę man. Tačiau niekada nežinai, dar prieš metus maniau, kad Spooky Campfire Stories koncertas su POVAV man buvo paskutinis gyvenime, o dabar vakarus leidžiu studijoj su elektrine gitara ir krūva efektų, o naktis – namie su akustine gitara.

Vladas: Kitiems projektams taip paprastai gerklių neperpjausi – jie gyvybingi, tik keičiasi aktyvumo periodai, tad šiuo metu didžiausia energetinė sankaupa sutelkta ties Cutthroats.

Kaip ir kodėl atsirado Cutthroats? Spėjant iš pavadinimo, nesiruošiat būti malonūs…

Gintas: Gerklę perpjauti ar ją persipjauti galima ir švelniai. O atsiradome, nes visi buvome pristabdę savo veiklas ir norėjome groti taip, kaip galbūt nesame niekada groję anksčiau.

Vladas: Iš pradžių grupės sudėtyje vyko nuolatiniai pokyčiai. Bet nors sudėties pokyčiai ir pasibaigė, prasidėjo pokyčiai galvose. Pratęsiant gerklių pjovimo temą, mes tam tikra prasme pjauname vienas kitą repeticijų metu: neleidžiame vienas kitam transliuoti asmeninių šablonų, užsisėdėti komforto zonoje, demonstruoti ir mėgautis savo ego. Cutthroats – tai labiau dvasinis produktas nei vaizdelis su kraujuojančiomis gerklėmis.

Gediminas: O dėl malonumų, manau, esame ir būsime net labai malonūs – išgaląstos stygos ir būgnų membranos ne tik gerkles, bet ir kaulus lengvai perpjaus.

Žinant muziką, kurią grojate kitose grupėse, galima teigti, jog su mažoru jums nepakeliui. Kodėl nesinori groti žvaliai ir džiugiai?

Gintas: Kad neišeina kitaip, nors rankos ir paima linksmą akordą, bet kol jis pereina per tavo vidinę būseną ir efektų grandinę – išsikreivina, susipurvina, sulūžta. Nesam iš tų žmonių, kurie gali transliuoti tyrą gėrį.

Gediminas: Liūdesys mus džiugina!

Vladas: Kalbant apie pozityvą, dažnai pagrojame kūrinius akustiškai, be jokių efektų ir trigerių. Tuo metu galima net apsiverkti patiriant pirmapradį džiaugsmą nuo elementaraus grožio potyrio. Būtų įdomu kada nors paviešinti, kaip skamba mūsų kūryba visiškai nuoga, bet tik tarp pažengusių ir apsivaliusių mūsų klausytojų.

Monotonija, triukšmas ir svaiginantis liūdesys – kas už kurią emociją atsakingas?

Gediminas: Man – tai kertiniai elementai kūryboje. Monotonija – ritualistinis pradas; triukšmas – prasiveržiančios įvarių vidinių būsenų išraiškos, o svaiginantis liūdesys – pagirios nuo gyvenimo ir tuo pat metu karti kritika sau pačiam.

Gintas: Nėra sunku atspėti, kas kurią emociją atsinešė, tačiau įdomu darosi tada, kai begrodamas netikėtai supranti, jog Vladas uždėjo melancholišką semplą, Gedas nepagrojo nė vienos melodijos, o aš per kūrinį nė kart neprisiliečiau prie gitaros stygų, nes.. fonavimo užtenka.

Vladas: Grupėje visi atsakingi už idėjos vystymą, tad nenuostabu, jog mane gali pasiekti prašymas sugroti „liūdną bytą, kuris būtų monotoniškas ir triukšmingas, bet nenuobodus ir atrodytų, kad vis keičiasi, o ilgiau paklausius – suktųsi galva“. Kai išgirsti tokį pasiūlymą, darosi įdomu.

Kaip jūsų muzika galėtų atrodyti vizualiai? Neplanuojate susimesti su kokiu nors vaizdo menininku?

Gintas: Statiškai, vientisai ir su stipria emocija. Be jokių betikslių blykčiojimų, efektėlių, lėjerių ar panašaus šlamšto. O mūsų grupėje už vaizdą atsakingas video menininkas Šarūnas Akelaitis.

Ar Cutthroats yra ilgalaikis strateginis projektas ar labiau emocinis čia-ir-dabar sumanymas?

Vladas: „Čia ir dabar“ potyris yra vienas vertingiausių gyvenime apskritai. Šiuo metu esame būtent „čia“, tačiau jau tai, kad atsakinėjame į šiuos klausimus, perkelia Cutthroats iš lokalios komforto zonos į tolimesnę kelionę už studijos ribų ir natūralią įvykių tąsą.

Gintas: Mes esam grupė, kuri dabartiniame gyvenimo etape tarpusavyje randa daug sąlyčio taškų, todėl groja kartu.

Gedas: Būtent.

Artimiausi koncertai:

Creeperball (gegužės 23 d.) Schwefelgelb + Cutthroats + Zifferblatt

Indie Kirtimuose (birželio 13 d.) Cutthroats + DJ sets: Patricia Kokett, Vladas Dieninis, Gintas Rožė