Vis labiau besikeičiančiame ir augančiame Kaune neseniai duris atvėrė naujas kultūrinio veiksmo taškas “Lizdas”. Žinodami, kaip ilgai jis buvo sukamas ir kokie vietiniai muzikos aktyvistai čia sukinėjasi, negalėjome praleisti progos pasidomėti, kas ir kaip buvo, yra ir bus.
Apsilankėme čia vakarą prieš atidarymą ir iš dulkių bei darbų ištraukę porą idėjos bendraautorių – Žilviną “Roads” (su šiuo kultūrinio gyvenimo aktyvistu bendravome praėjusių metų pabaigoje) ir Motiejų “Degree” – paklausėme kelių tiesių klausimų. Gavome aiškius ir energingus atsakymus. Idėja, kaip visada, aiški ir tvirta, o rezultatus parodys tik laikas bei nuolatinės pastangos. Buvusieji pilotiniame atidaryme su Thieves Like Us matė ir girdėjo visko, bet daug ką galima uždengti pirmo blyno projekcijomis. Tikimės, artimiausiu metu viskas tik gerės, o programoje išvysime daugiau žadėto novatoriškumo ir gyvumo – ne tik Vilniaus bei vietinių didžėjų paradą.
Minėjote, kad jau kelintą parą leidžiate “Lizde”. Ar galite prisiminti, kada paskutinį kartą ramiai, užsimetę koją ant kojos, gėrėte alaus?
Žilvinas: Hmm, netikėtas klausimas. Reiktų pagalvoti. Tikrai senokai. Gal per didžiąsias šventes? Jei jau taip, kad sėdėčiau ir negalvočiau apie darbus. Nors mes mokame alaus atsigerti ir neramiai (juokiasi).
Motiejus: Taip, bet susimesti kojų neteko išties jau labai ilgai.
Esate darbų įkarštyje. Kada gi ateis ta diena užtarnautoms minčių atostogoms?
Motiejus: Šeštadienį paryčiais :) (kalbėjomės prieš pat atidarymą – ore.lt).
Žilvinas: Nežinau. Tikiuosi rytoj bus tas momentas, kai leisim sau išgerti ne vieną alaus. Nors vakar, oi, ne – šiandien buvo Motiejaus gimtadienis, tai pakėlėm.
Motiejus: Šiąnakt dirbom, tai ir nebežinom. Diena ir naktis šiuo metu jau visai susimaišę.
Žilvinas: Stabtelėjom trumpam, pakėlėm taurelę, paplekšnojom per petį ir atgal pakaušiu į viršų, akimis į apačią – darbuotis.
Legendos apie jūsų atidaromą barą sklando jau senokai. O jūs patys pamenate, kada įkėlėte koją į šią erdvę pirmą kartą?
Žilvinas: Taip, pamenu – prieš du metus, kai ieškojom renginiui vietos. Įėjom ir sakom: “Oi, čia nėra įėjimo, renginiui čia netiktų, nebent daryti barą”. Vietos valdžia iškart atšovė: “Tai darykit barą”. Taip ir kilo ši baro idėja, taip jį ir padarėm.
Ir tik šįryt išgriovėm sieną, padarėm pagrindinį įėjimą. Anksčiau čia buvo senas bufetas, kuris užsidarė apie 2004-uosius. Net radom gerą saują rublių, kurie buvo užkritę už apdailos. Sovietmečiu už tuos rublius buvo galima ledų visam kiemui nupirkti.
Pastebėjom, jog ši vieta turi savo emociją ir būtų buvę netikslinga ją pakeisti. Tad daug ką palikom, kitur tik užuominas, truputį performavome erdves. Ten, kur dabar koridorius, buvo visai nematoma lankytojams vieta, kur atvykdavo prekės. Dabar čia įsikūrė lounge erdvė. Išgriovėm tik vieną sieną, tai visai padoru.
Eugenijus Miliūnas (architektas projektavęs M.K.Čiurlionio muziejaus Žilinsko galeriją – ore.lt) čia pasidarbavo tikrai neblogai: yra ir sovietinio, ir modernaus polėkio. Baldai, visos tos grotelės, yra vieno ir to pačio žmogaus. Net elektros skydinei, kuri atrodo nereikšminga, padaryta graži piramidė ant viršaus, kad atitiktų išorę ir būtų vientisa su galerijos fasade dominuojančiais trikampiais.
Aš pats bandau prisiminti, kada pirmą kartą išgirdau, jog jūs čia ruošiatės daryti barą. Išties labai ilgai sklandė ši legenda. Kodėl tiek užtrukote?
Žilvinas: Dėl elementarių dalykų: viską darome iš savo resursų, bet nenorime padaryti, kad tai būtų vien tik nuoširdu. Vien tuo šiais laikais nepapirksi. Barą norime daryti tikrai aukštame lygyje, bet tuo pačiu su įdėta širdimi. Kaip numanote, tai užima daug laiko – nėra taip paprasta, kaip pasisamdyti įmonę, kuri viską už mus padarytų. Ieškome kompromisų kiekviename žingsnyje.
Kai įžengei čia, buvai vienas ar jau buvo visa komanda?
Žilvinas: Pradžioje atėjom su Paku (Mantas Pakeltis – ore.lt), o po to ir Motiejus prisijungė, nes reikėjo pagalbos, o jis jau turėjo patirties su tokiais reikalais.
Motiejus: Iš tikrųjų buvo taip, kad jie buvo netekę vilties ir aš padrąsinau: “Davai, šaika, darom.”
Galima įtarti, jog kažkuri grandis jus stabdė. Kas buvo sunkiausia?
Žilvinas: Nors Motiejus atėjo su auksine energija, vis tik stabdė finansai.
Motiejus: Atėjau su pozityvu, nes jie galvojo, jog nepavyks.
O pats, Motiejau, iš kur atėjai?
Motiejus: Aš esu iš kitos, hiphopo, scenos, kurioje dirbu jau dešimt metų. Esu renginių ir festivalių organizatorius.
Matėme, jog ir viduje besidarbuojanti komanda labai įvairi. Ar jie taip pat bičiulių būrys?
Žilvinas: Taip, tai yra toks bendruomeninis dalykas, social baras. Bendruomenė ne vien prisideda ir daro – baras ir bus skirtas bendruomenei. Žmonėms, kurie domisi gera ir išieškota muzika.
Tikimės, bus vietos įvairiai muzikai. Vieta turi būti gera. Esame numatę tiek plačiai žinomų ir Lietuvoje dar nebuvusių atlikėjų, tiek kažkokių įdomybių.
Ar manot, kad Kaunas pasirengęs tokiai vietai ir “Lizdas” atras savą auditoriją?
Žilvinas: Galvojome apie tai. Nusprendėme, jog pirmiau reikia sukurti “reikalą”, o po to auditorija atsiras savaime. Kaune visada viskas vyksta atvirkščiai. Mes tiesiog norime daryti tai, ko, atrodo, trūksta Kaunui – vietą, kuri pati būtų suinteresuota muzikine programa, o ne pelnu už alkoholį. Norime organizuoti muzikinę programą, per daug nepataikaujant, darant kažką naujo ir įdomaus. Tuo ir būsime ypatingi. Galbūt koks alaus tiekėjas ir nusivils, tačiau mes tai suprantam ir žinom, kad taip reikia daryti.
Nepaisant to, jog barui skiriate didelį dėmesį, vis tik šios vietos ašis bus muzika, o ne alus?
Žilvinas: Na, alaus tikrai įpilsime. Tačiau, svarbiausia, stengsimės Kauno iš garsinės pusės tikrai nenuvilti, nors bus ne vien muzika: greit atidarysime mūsų bičiulio, japono fotografo, parodą, darytą pačioje galerijoje, kuri ir vadinsis “Lizdas”. Jam čia labai patiko, nes, kaip sakė “priminė Berlyną”. Iš tikrųjų čia yra kažkas tokio “berlynietiško”.
Kol kas dirbsime tik savaitgaliais, ypatingo meniu nesiūlysime. Turime planų vasarai, tačiau laukiame žmogaus, kuris prisijungtų ir “gyventų” kulinarija. Mes patys nesame kulinarai, tad turime susikoncentruoti į tai, ką darome geriausiai. Ateityje bus maistas, vasaros reikalai.
Kaip sekasi bendrauti su pačiais patalpų šeimininkais – M.K. Čiurlionio muziejumi?
Žilvinas: Ten yra tikrai įdomių ir lanksčių žmonių, kurie žino ir apie mūsų festivalius, ir su kuriais tikrai randame bendrą kalbą. Tai ir yra viena iš priežasčių, kodėl jie mus išvis įsileido į šitą “sakrališko” meno šventovę.
O ar jautėte palaikymą iš Kauno savivaldybės? Biurokratiniai reikalai nestabdė proceso?
Žilvinas: O kam jiems stabdyti? Viskas čia gerai. Svarbiausia, šiame pastate niekas negyvena: langai užkalti, bus garso izoliacijos, tad ir kaimynams neturėtume trukdyti.
Kai higienos tarnybai pasakėme, kad pagrindinio įėjimo dar neišsigriovėme, bet “va, šitoje sienoje bus”, tai atsakė: “Gal mes toliau ir nebeisime” (juokiasi). Bet pamatė, jog viduje viskas tvarkinga ir atitinka reikalavimus, viską labai konstruktyviai ir sklandžiai įvertino.
Palyginus nedideliame mieste alternatyvios kultūros sferoje dirbantys žmonės yra draugai ar bent jau pažįstami. Ar nebijote konkurencinės trinties su bičiuliais?
Žilvinas: Na, mes nedarytume, jei nematytume nišos. O kaip gausis – įvertins žiūrovas. Bet nežadame žaisti toje pačioje smėlio dėžėje. Jei kažkas kritikuos – tegul padaro geriau.
Motiejus: Taip, mes skiriamės savo darbo metodais.
Žilvinas: Konkurencija yra pagrindinis variklis.
Ar ši vieta turi kokį manifestą?
Žilvinas: Manifestą buvau parašęs, bet nieks nesugebėjo perskaityti jo ir patvirtinti. Jis pakankamai politinis toks. Nežinau, ar verta iš pat pradžių jį visiems rodyti.
Kuris jūsų yra blogasis, kuris – gerasis policininkas?
Motiejus: Na, čia trūksta Pako (juokiasi).
Žilvinas: Nežinau, aš atrodau kaip blogasis, bet esu gerasis, man taip atrodo. Mano vešlūs antakiai sukuria blogą įvaizdį.
Koks kiekvienam jūsų “Lizde” įvykdytas tikslas yra geriausias?
Motiejus: Labiausiai džiaugiuosi, jog išvertėme tą pagrindinį įėjimą.
Žilvinas: Smagu, jog kai kuriuos baldus, apdailos detales gavome gerus ir autentiškus, jų žmonės neįvertino ar numetė bet kur. O kai juos perdirbi – jie tampa nuostabiais ir gražiais dalykais.
Komentarai