Get Your Gun kovoja už meilę

Nors paskutinis danų Get Your Gun pasirodymas Lietuvoje buvo slaptas, turbūt atsiras bent keletas jūsų, kurie pagavot juos įmirkusioje “Barbablu” scenoje per “Devilstone” s(a)vaitgalį. Rizikingas, tačiau išradingas festivalio organizatorių sumanymas patiko muzikantams, kurių pavadinimo net nebuvo oficialioje programoje. O jei būtų buvę, Get Your Gun būtų buvę įrašyti vienu didžiausių šriftų. Kam pavyko, tas galbūt net išgirdo keletą kūrinių iš naujojo grupės albumo “Doubt Is My Rope Back To You”.

Danų flirtas su Baltijos šalimis prasidėjo dar 2012-aisiais Estijoje, o dabar Get Your Gun atvažiuoja į Lietuvą jau penktąjį kartą. Panašu, jų tamsokas ilgesingai melancholiškas skambesys randa atgarsį mūsų platumose, ypač lietingą ir žvarbų rudenį.

Get Your Gun prieš 6 metus sukūrė broliai Andreas ir Simon Westmark bei Søren Nørgaard. Grupė išleido kelis singlus ir pateko į pirmąjį “The Reverb Conspiracy” rinkinį, o 2013-uosius praleido tobulindami savo debiutinį albumą “The Worrying Kind”, kurį įrašė Arhuso “Lydstudie”. Kitais metais su juo grupė sugrojo daugiau nei 100 koncertų visoje Europoje: Anglijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje, tarp visų kitų. Po pusantrų metų turavimo, broliai Westmark’ai grįžo namo į Šiaurės Daniją ir 2016-uosius praleido kurdami savo antrąjį albumą, kurį įrašė su Anders Lagerfors “Nacksving Studio One” studijoje Švedijoje šių metų pradžioje. Bekompromisinis debiutinio įrašo dualizmas sušvelnėjo ir nuotaikos susiliejo. Didingi dinamiški svyravimai dabar apginkluoti didesne kantrybe, palaikoma hipnotizuojančių ritmų, atmosferinių sluoksnių ir liudijama Andreas’o vokalų. Praėjusiame mūsų pokalbyje Andreas pasakojo, kad didžiausią pasitenkinimą jam teikia kūrybos išplėtojimas. Panašu, naujajame albume Get Your Gun būtent tai ir pavyko padaryti – jie panėrė giliau, nutolo nuo tradicinių roko klišių, išgrynino savo skambesį. Šiandien jie toliau nuo Nick Cave pasaulio ir arčiau prie Dead Can Dance, jei galima taip viską subanalinti.

Beigęs pirmą albumo pristatymo turo dalį, Get Your Gun vokalistas ir gitaristas Andreas Westmark prisėdo pakalbėti su “Ore”.

Naujausiose grupės nuotraukose matosi tik broliai Westmark’ai. Ar jūs nuo šiol duetas?

Jau kurį laiką esame duetas. Mūsų bosistas 2014-ųjų pabaigoje nusprendė mus palikti ir pranešė tai iškart po mūsų pirmojo koncerto dideliame Danijos festivalyje “Roskilde”. Nebuvo jokių didelių dramų ir, tiesą pasakius, to šiek tiek tikėjomės.

Šiuo metu Simon ir aš esame oficialūs grupės nariai, tačiau gyvai grojame su bosistu ir klavišininku – viso 4 žmonės scenoje.

Praėjusį kartą kai kalbėjome, 2014-aisiais, jūsų kūrybą vadino baroque’n’roll’u. Ar subrendote kitai erai? Neabejotinai pajudėjote tolyn nu įprastų rokenrolo struktūrų…

Na, kiek prisimenu, kažkoks britų žurnalistas sugalvojo šį apibūdinimą, ne mes. Be to, niekada negalvojau, kad grojame tiesmuką rokenrolą tradicine jo prasme. Tačiau mūsų naujajame įraše norėjau sukurti kažką, kas būtų sugrota tradiciniais roko instrumentais, tačiau prisiliestų prie klasikinės muzikos emocinio turinio ir dinamikos prasme. Nors mums tai nebuvo dogmatiškas nusiteikimas. Tiesiog taip gavosi. O aš pats išties esu pasinėręs į klavišinius.

Koks ginklas skamba panašiausiai į Get Your Gun? Už ką šiais ginklais kovojate? Meilę?

Nė vienas mūsų nesidomime ginklais, todėl nežinome, bet jis tikrai būtų nenaujas ir surūdijęs.

Šiame albume bandžiau tyrinėti “meilės” subjektą – tai pasirodė man labiausiai nerimą kelianti tema, taigi turėjau nerti į ją.

Sakai, šis įrašas apie meilę. Ką ji tau reiškia? Ar tai žmogiška meilė ar fundamentalus viska apimantis jausmas? Ji griauna ar kuria?

Tai apie drąsą panerti ir paimti kažko dalį, investuoti – priimti šį šauksmą ir sutelkti savo energiją, vietoje to, kad “išskleistum savo meilę kaip plunksnas”. Lengviau sėdėti ir rodyti į kitus, nei imti kastuvą ir darbuotis.

Jau ir taip pasakiau daugiau nei paprastai norėčiau – norėčiau palikti šį klausimą atvirą klausytojams.

Jūsų naujojo albumo pavadinimas “Doubt Is My Rope Back To You” sufleruoja, kad iš bekompromisinio dualizmo pasukote link sklandaus ir tęstinio skambesio. Viskas nebe tik balta ir juoda?

Nesu įsitikinęs, kad pavadinimas tai sako. Tačiau iš tiesų pavadinime ir muzikoje galima rasti dviprasmybių – daugybę abejonių. Asmuo, dainuojantis šias dainas, nebėra savo teisumu įsitikinęs dvidešimtmetis, bandantis visam pasauliui arogantiškai aiškinti kas ir kaip. Na, bent jau ne tiek daug kaip anksčiau.

Kaip manai, o kodėl žmogui bręstant gerai/blogai ribos dažniausiai išblunka?

Nesutinku – ne su visais žmonėmis taip nutinka. Manau, daug žmonių nori, kad gyvenimas būtų juodas ir baltas, teisingas ir neteisingas, “mes” ir “jie” todėl, kad jiems taip paprasčiau ir lengviau gyventi. Tačiau viskas yra viena, visada ir viskas priklauso nuo perspektyvos. Jei tik atsimerksi, tau visada apie tai primins – deja, panašu, daug žmonių nori būti užsimerkę. Ir aš suprantu kodėl – viskas yra labai kompleksiška ir nelinksma. Suprantu tą norą sulįsti atgal į olą, tačiau nemanau, kad galime ten grįžti.

Įdomu, kad savo gitarą pradėjai naudoti išgauti vargonų skambesiui – nuimdamas “ataką” ir tęsdamas natą tiek, kiek norisi. Ar ateityje galime tikėtis dar daugiau vargonų ar elektronikos?

Nežinau. Iš tiesų manau, kad nauja kūryba vystosi abiem kryptimis – tiek organine, tiek elektronine. Šiandien naudojame sintezatorius ir vargonus, tačiau kalbant apie grojimą gitarą, jaučiu, kad vis daugiau groju rankomis, vietoje to, kad patikėčiau šį darbą efektams. Kai kas gal su tuo nesutiktų, nes aš vis dar naudoju daug “pedalų”.

Mėgstu “elektrifikuotą” muziką, patinka kurti įvairių spalvų ir tembrų garsus, tačiau šioje grupėje visa tai privalo būti įmanoma sugroti viena ar keliomis rankomis. Juk vis dar grojame viską gyvai, be jokių supistų papildomų iš anksto įrašytų takelių.

Kokiame kino filmo jūsų muzika tiktų labiausiai, jei toks jau nufilmuotas?

Nemanau. Jaučiu, mūsų muzika labai kinematografiška, tačiau mūsų naujosios dainos gali būti net per daug kinematografiškos filmams. Man jos savaime atrodo tarsi trumpi filmai ar maži pasauliai. Filmų muzika paprastai būna labiau anoniminė. Tačiau norėčiau sukurti muzika filmui ar išgirsti mūsų dainą jame.

Koks labiausiai netikėtas ir stebinantis Get Your Gun aprašymas, kurį kada nors skaitei?

Hmm, nesu tikras… Per šiuos metus būta visko. Tai nėra labai svarbu, tačiau norėtume nusikratyti visų tų “stoner rock” ar, dar blogiau, “Viking rock” etikečių, kurias žmonės mums kabina. Niekada nemaniau, kad grojame stone rocką, bet svarbiausia, kad žmonės išgirstų mūsų muziką, todėl vadinkite ją kaip norite.

Kokia vieta Danijoje yra geriausia išgirsti Get Your Gun?

Turi omeny miestą ar klubą? Nežinau kodėl, bet visada sunkiausiai sekasi gimtajame mieste. Mėgstame važiuoti į užsienį!

Na, bet jei tavęs neribotų erdvė ur turėtum grotuvą su ausinėmis?

A, turi omeny vietą! Iš tikrųjų nežinau. Pats Danijos “viršus”, Skagenas, galėtų būti puiki vieta pasivaikščioti ir paklausyti muzikos. Bet, mano galva, vieta, kur susitinka dvi jūros, būtų puiki vieta ir daugeliui kitos muzikos. Norėčiau išgirsti kitų žmonių atsakymus į šį klausimą.

Tarkim, išdegę Portugalijos ar Prancūzijos miškai galėtų būti tos vietos. Prieš kelis metus panašią vietą turėjome ir Lietuvoje, Kuršių Nerijoje, kur išdegė daug hektarų miško. 

Praėjusią vasarą grojote slaptą koncertą “Devilstone” festivalyje Lietuvoje. Kieno idėja buvo padaryti tokį netikėtą išstojimą? Kaip pavyko? Atrodo, mėgstat tokius neįprastus koncertus…

Buvo išties nuostabu! Tai buvo “Devilstone” idėja, bet tik vienas žmogus festivalyje apie ją žinojo – tai iš tikrųjų buvo paslaptis! Šiek tiek nerimavome, kad niekas neateis, nes niekas apie tai nežino. Tačiau tai buvo puiki patirtis ir puiki idėja. Buvome laimingi matydami visus žmones, susirinkusius per tokį trumpą laiką, ir matėme, kokie laimingi žmonės matydami mus – pusė dainos ir buvo aišku, kad šis pasirodymas negali būti blogas!

Festivaliai festivaliais, tačiau soliniai koncertai – visai kas kita. Festivaliuose publika – atsitiktinė, o soliniuose koncertuose ateina paklausyti specialiai jūsų. Kaip tai keičia visa atmosferą?

Iš dalies tu jau tai paaiškinai. “Atsitiktinę” publiką festivaliuose reikia įtikinti ir už ją kovoti. Atėjusius į tavo koncertą tu jau įtikinai, na, bent jau daugeliu atvejų, todėl turi visą pasirodymo laiką sukurti savo pasauliui ir įvesti į jį publiką. Bet stebuklai gali nutikti abejose “arenose”.

Internete:

getyourgun.dk
facebook.com/getyourgundk
getyourgun.bandcamp.com
soundcloud.com/get-your-gun