Telefon Tel Aviv sapnų neužtenka

[ SCROLL DOWN FOR ENGLISH VERSION ]

Pastaruosius 10 metų amerikiečių elektroninės muzikos kūrėjas Joshua Eustis aktyviai reiškėsi muzikos scenoje: išleido solinį synthpop albumą Sons of Magdalene vardu, prodiusavo tokius atlikėjus kaip Tropic of Cancer, Vatican Shadow ir kitus, dalyvavo grupės Tool frontmeno Maynard’o James’o Keenan’o projekte Puscifer bei trio The Black Queen veikloje, koncertuose pasirodydavo kaip Nine Inch Nails narys, taip pat kartu su Turk Dietrich iš Belong įrašė du eksperimentinės šokių muzikos albumus Second Woman vardu. Vis dėlto labiausiai Joshua žinoma dėl savo pirmojo projekto Telefon Tel Aviv, kurį 1999-aisiais Naujajame Orleane (JAV) įkūrė kartu su Charles’u Cooper’iu. Rugsėjo pabaigoje pasirodė ketvirtasis Telefon Tel Aviv albumas „Dreams Are Not Enough”, kurį gruodžio 1-ąją Joshua Eustis gyvai pristatys „Suru.lt: LIVE“ renginyje „Kablyje“, Vilniuje.

J.Eustis ir C.Cooper’is susitiko įrašų parduotuvėje Naujajame Orleane ir nusprendė groti kartu. 2001-aisiais jų debiutinį albumą „Farenheit Fair Enough“ išleido Čikagos „Hefty Records”. Šis įrašas beveik iškart tapo IDM žanro klasika – čia švelnios melancholiškos melodijos persipina su neurotiškais laužytais ritmais. Po kelių metų pasirodęs „Map Of What Is Effortless“ atskleidė vaikinų norą eksperimentuoti ir ieškoti naujo skambesio. 2009-aisiais „Bpitch Control“ leiblas išleido trečiąjį albumą „Immolate Yourself“, pasiekusį 17-ąją vietą „Billboard” Elektroninių albumų sąraše. Deja, sėkmingą karjerą sustabdė netikėta C.Cooper’io mirtis prieš pat albumo išleidimą. Muzikantas buvo rastas negyvas savo namuose, mirties priežastis – atsitiktinis migdomųjų ir alkoholio perdozavimas. Po šio įvykio Joshua ilgai negalėjo atsigauti ir tik prieš kelis metus nusprendė grįžti prie Telefon Tel Aviv veiklos.

Naujausias Telefon Tel Aviv įrašas „Dreams Are Not Enough“ kritikų sutiktas pozityviai ir daugelio netgi vadinamas geriausiu grupės diskografijoje. Muzikos kritikos portalas „Pitchfork“ rašo: „Albumas yra gana išradingas, turint omeny, ko paprastai tikimės iš liūdnos elektroninės popmuzikos. Per 50 įrašo minučių vingiuojama nuo smėlėto ambient iki ūkanoto synth pop, industrinio techno ir kamerinio choro. Čikagos acid ir Arvo Part aidai skamba greta apokaliptinio garso dizaino, primenančio Ben’o Frost’o kūrybą.“

Prieš pirmąjį savo pasirodymą Lietuvoje, J.Eustis sutiko trumpai atsakyti į kelis klausimus.

Esi kilęs iš Naujojo Orleano, garsėjančio turtingu muzikiniu palikimu, ar tai kaip nors paveikė tavo susidomėjimą muzika?

Taip, žinoma. Bounce repas atsirado Naujajame Orleane ir tai padarė didžiulę įtaką Telefon Tel Aviv skambesiui. Didelė mūsų ritmikos supratimo dalis atsirado būtent iš ten.

Kai tau buvo septyneri su puse, pamatei Harbie’o Hancock’o videoklipą „Rockit“. Netrukus gimtadienio proga gavai žaislinius klavišinius. Ar atsimeni pirmąjį savo įsigytą muzikos įrašą ir pirmąjį aplankytą koncertą?

Pirmojo įrašo neatsimenu… Tačiau Issac’o Hayes’o „Hot Buttered Sould“ visada prisimenu kaip pirmąjį įrašą, kurį išgirdau. Kitas jo kūrinys „Walk on By“ vis dar yra vienas mano mėgstamiausių. O pirmasis koncertas, kuriame apsilankiau, buvo Motley Crue, berods, 1987-aisiais.

Iš kur atsirado Telefon Tel Aviv pavadinimas?

Tai tiesiog gerai skambantis pavadinimas, turbūt. Jis iš niekur neatsirado ir iš tikrųjų nieko nereiškia.

Pastarąjį dešimtmetį nuolat buvai girdimas muzikinio pasaulio radaruose: Sons of Magdalene, Second Woman ir daugybė įvairių projektų. Vis dėlto, kodėl nusprendei sugrįžti prie Telefon Tel Aviv. Kažkur buvo paminėta, jog „nusprendei projektą prikelti vardan katarsio“?

Iš dalies dėl katarsio, bet ne visiškai – taip pat ir dėl smalsumo. Norėjau pabandyti sukurti kažką pats prieš galutinai apleisdamas šį projektą. Pajutau, jog būtų nesąžininga viską sustabdyti taip ir nesuteikus jam šanso.

Pasak tavęs, Charlie’s Cooper’is grupės kūrybiniame procese buvo chaosas ir entropija, o tu – kontrolė ir struktūra. Kaip sekėsi vystyti savo muziką be šio priešingo poliaus energijos?

Turiu bandyti užpildyti atsiradusią tuštumą ir tai sunku. Dažnai savęs klausiu: „O ką šioje situacijoje darytų Charlie’s?“ Tačiau taip pat jaučiu, kad tiesiog palieku muzikoje erdvės, daug oro ir tylos, tarsi norėdamas atspindėti tai, ko čia nėra.

Nors Telefon Tel Aviv buvo nutraukę savo veiklą neapibrėžtam laikui, visus šiuos metus aktyviai dalyvavai įvairiuose muzikos projektuose. Kokius pagrindinius pokyčius per šį dešimtmetį pastebėjai (elektroninėje) muzikoje?

Na, autsaiderių ir keistuolių šokiai bei aktyviai kuriama elektroninė muzika smarkiai išpopuliarėjo. Ji tapo žymiai prieinamesnė dėl technologijų, kurių reikia jai kurti, o naujoji atlikėjų karta drąsiai eksperimentuoja su naujomis idėjomis ir formomis. Man atrodo, dabar yra puikūs laikai elektroninei muzikai.

Po „Immolate Yourself“ išleidimo, sakei: „O Dieve, tai – trečiasis albumas, skambantis kaip skirtinga grupė“. Ar „Dreams Are Not Enough“ skamba kaip dar viena kita grupė ar tai pagaliau yra tikrojo Telefon Tel Aviv skambesio susiliejimas?

Tikiuosi, naujausiame albume yra visų Telefon Tel Aviv laikotarpių atgarsių, tačiau taip pat yra savotiška nuojauta, kad jis prasideda ten, kur pasibaigė „Immolate Yourself“.

Kai kas sako, jog „Dreams Are Not Enough“ pasiekia tokius dalykus, kurių pasiekti pirmiesiems trims grupės albumas pasiekti nepavyko. Kas tai galėtų būti ir ar sutinki su tuo?

Nežinau, ar sutinku – kiekvienas turėtų nuspręsti tai pats. Ė, galiu pasakyti, kad pavyko pasiekti tai, jog takelių skaičių kiekvienos dainos sesijoje yra mažesnis!

Stovinti ar sėdinti publika – ar yra koks nors skirtumas? Kokios būtų idealios sąlygos klausytis Telefon Tel Aviv gyvai?

Sėdinti ar stovinti turbūt jokio skirtumo, tačiau idealiu atveju turėtų būti labai tamsus ir labai ramus kambarys su didžiule garso sistema.

Beveik pusę gyvenimo praleidžiame miegodami. Atrodo, rimtai domiesi šia sąmonės būsena. Kokį paskutinį sapną atsimeni?

Sapnavau, kad praėjusią naktį su draugu grojome duetą dviem pianinams. Sukibusios, tarsi nuoseklios dalys, formuojančios visumą. Tai buvo nuostabus sapnas, prabudau laimingas.

Internete:

telefontelaviv.com
twitter.com/#!/telefontelaviv
instagram.com/telefontelaviv

[ ENGLISH VERSION ]

Your origins comes from New Orleans, place with a rich musical heritage, does this somehow affected your interest in music?

Yeah, for sure: bounce rap, which originates in New Orleans, played a huge role in the influence and sound of Telefon Tel Aviv, and a lot of our rhythmic sensibilities are drawn from there.

You saw video for Rockit by Herbie Hancock, when you were seven-and-a-half years old. Then you got some little toy keyboard for the eighth birthday. Do you remember the first record you’d bought and the first gig you went?

First record, I don’t remember. I do remember Hot Buttered Soul by Isaac Hayes as the first record I remember hearing, though. “Walk on By” is still a favorite of mine. The first gig I went to was Motley Crue in 1987 I think.

Where does Telefon Tel Aviv name comes from? Btw, have you ever played in Tel Aviv?

It’s just a cool-sounding name, maybe. It doesn’t come from or mean anything, really.

Sons of Magdalene, Second Woman and many collaborations made you audible on music world radars. However, why did you decided come back to Telefon Tel Aviv? It was said that you “decided to resurrect the project in the name of catharsis”?

Partially catharsis, but not fully – curiosity as well. I wanted to try to make a record on my own before abandoning the project altogether. I felt like it was unfair to stop the project without giving it a fair chance.

According to you, Charlie Cooper was chaos and entropy in band’s creative process and you were control and structure. How are you able to develop the music without the polar-opposite energy? Is current Telefon Tel Aviv more restrained?

I have to try to occupy his headspace a lot; and it’s difficult. I find myself asking often “what would Charlie do here?” But I also found myself just leaving space in the music, a lot of air, and stillness, to sort of reflect what’s not there.

Telefon Tel Aviv was on indefinite hiatus for a decade, but all these years you were active in various music fields. What major changes in (electronic) music you experienced during this time? Some genres faded away, some came back…

Well, outsider/strange dance and active-listening electronic music are very much on the rise because of the more easy availability of the technologies required to make it, and a young generation of artists experimenting with new ideas and new forms. It’s a great time for electronic music, I think…

After the Immolate Yourself you we were like, ‘Oh god, this is the third record that sounds like a different band.’ Does Dreams Are Not Enough sound like one more band or is it the amalgamation of proper Telefon Tel Aviv sound at last?

I hope that “Dreams” has a bit of all of the eras of Telefon Tel Aviv, which I think it does, but it also should somewhat feel like it picks up where Immolate left off.

Some say Dreams Are Not Enough achieves things the first three Telefon Tel Aviv albums were never quite able to. What these things could be and would you agree with that?

I don’t know if I agree with that – that’s for everyone else to judge on their own. Hey – I can tell you that it achieved smaller track counts in the song sessions!

Standing or sitting audience – does it make any difference to you? What would be the perfect conditions to listen to Telefon Tel Aviv live?

Seated or standing likely doesn’t matter – but ideally in a very dark and very quiet room with a huge PA.

We spend at least third of our lives sleeping. Looks like you’re interested deeply in this state of mind. What was the last dream you remember?  

I dreamt I was playing a duet for two pianos with a friend last night. Interlocking, sequencer-like parts forming a whole. It was a beautiful dream and I woke happy.