Candee Train parsiveža blogiausius draugus

2012-ųjų vasarą nuostabioje festivalio “Satta Outside” Upės scenoje teko apšildyti kauniečius Candee Train, po daugiau nei metų su grupės vokaliste Agne Daujotaite kalbėjomės “Ore”, o prieš keturis metus jos brolis Mantas prie LR Seimo rūmų įteikė projekto plokštelę “Threads”. Ir tai buvo paskutinė naujiena iš Candee Train studijos iki pat šių metų pavasario, kada internete pasirodė gabalo “Let You Go” klipas su prierašu: “pirmasis singlas iš greitai išeisiančio Candee Train albumo ”Worst Friends Forever”. Kiek pretenzingas, bet nuolat naujų formų ieškantis loungecore kolektyvas atsikratė tuščių ambicijų ir pasijuto subrendęs naujam žingsniui. Kaip niekad gyva lietuviška nepriklausoma scena lyg ir buvo pasiruošusi priimti paklydėlius, tačiau pirmas žingsnis prasmego karantino sustingime.  Apie traukinius ir saldainius kalbuosi su grupės būgnininku Mantu Daujotu, pastaruoju metu dažniau matomo scenoje su Arklio Galia ar savo soliniu projektu Daujotas.

2008-aisiais Laikinojoje sostinėje susikūrę Candee Train buvo gana gerai žinomi Lietuvos scenoje: pasirodė daugelyje to meto svarbių renginių: nominacija “T.Ė.T.Ė.” apdovanojimuose, “Satta Outside”, “Insanitus” ir kiti festivaliai, “Vilnius Music Week”, “LRT Opus Ore” ciklo gimtadienyje ir kt. “Labai miela grupė” – apie grupė sakė a.a. L. Donskis.

Būtina paminėti, kai 2016-aisiais sustojo Candee Train traukinys, iškart suspindo Silverpieces, projektas, kuriame grojo dauguma kenditreinų narių. Po kelių metų legendinė “Zona” išleido jų albumą “Linger”, kurį lydėjo tokia legenda: “Silverpieces repetuoja gamykloje netoli ješivos, kurioje mokėsi ir Leonard Cohen senelis. Atrodo, būtent iš jo ponas Leonardas paveldėjo tamsos jausmą. Įkvėpti PJ Harvey, Radiohead, Messhugah ir Jeff Buckley, Silverpieces išdistiliavo savo muzikinio viskio brendą “Linger”. Po 3 metų brandinimo jis paruoštas ragauti”.

Savo ruožtu Candee Train, be jau minėtųjų, pažeria dar didesnę savo įtakų puokštę: Bohren and Der Club of Gore, Soft Machine, 10cc, Queens of The Stone Age, The Cinematic Orchestra, Unwound, St. Vincent, Gojira, Air, Alamaailman Vasarat, Bonobo, Electric Light Orchestra, Secret Chiefs 3, Atmosphere, El-P, Pink Floyd, Meat Puppets, Aphex Twin, Kilimanjaro Darkjazz Ensemble, Elton John, Thundercat, Sheep Got Waxed, Andy Shauf, David Bowie, Mr. Bungle …”

Šiandien grupėje groja: Agnė Daujotaitė – vokalas, Greta Žukauskaitė- klavišiniai, Karolis Brežinskas – bosinė gitara, Adas Titovas – solinė gitara ir, jau minėtas mūsų šiandieninis pašnekovas, Mantas Daujotas – būgnai, perkusija.

Ką veikiat pastaruoju metu, kai sustojęs viešasis gyvenimas? Truputį panašu į jūsų mėgstamą (ar mėgtą) būseną tarp miego ir nemiego…

Truputį atsikratėm desperacijos būti populiaria grupe, nes vis tiek nelabai ėjosi, tai tiesiog kūrėm albumą savu tempu. Šiaip visi turi kažkokių šoninių veiklų, kad ir kaip bebūtų keista. Nuo „hypnopompic’o“ laikų net keturi grupės nariai išgyveno vestuves, visi susirado apynormalius darbus ir taip toliau.

Seniausias „Ore“ archyvo įrašas, susijęs su Candee Train, datuojamas 2011-ųjų pavasarį. O prieš tai: „aštuntą dieną Jis sukūrė dainą „Careless Whisper“, o kai 67-tą dieną neturėjo ką veikti, iš įvairių savo vaizduotės nuotrupų sukūrė Candee Train. Ar ką nors prisimenate iš tų laikų? Ko labiausiai pasigendate iš Kauno prieš keliolika metų?

Prisimenu, jautėmės kietesni, nei buvom iš tikrųjų. Dar prisimenu, kad viduje netyčiomis puoselėjom daug pavydo kitiems muzikantams, kurie, mūsų akimis, nesistengė išeiti iš patogių rėmų, kurti neįprastai ir kuriems komerciškai sekėsi daug geriau nei mums. Tai pasikartosiu – dabar subrendom, atsikratėm desperacijos, pavydo ir gebam pasidžiaugti kitų sėkme. Ilgimės lauko scenų Kaune (Ryšių kiemelis, Daugirdo amfiteatras ir pan.). Nors muzika ten ne visada puiki, bet bent jau būdavo.

Grupės pradžioje buvote vadinami „avangardinio fanko kolektyvu”. Kaip apibūdintumėt save 2020-aisiais? Ar loungecore – vis dar taiklu?

Ai, su tais žanrais visada kažkoks infantilus pasistumdymas. Pamenu, žmonės siedavo mus su fanku, net buvom nominuoti kaip metų fanko grupė berods 2012-ais, bet niekada mums patiems tai rimtai neimponavo. Tegu vadina, kaip patogu. Loungecore gerai atspindi mūsų blaškymąsi tarp švelnumo ir grubumo, už šitą terminą, beje, turime eilinį kartą padėkoti Andriui Mackevičiui, kadaise priekiavusiam grupėje Attitude. Dabar, jei kažkur reikia, rašau alternatyvusis rokas, kad reikėtų mažiau sukt galvą ir blaškyt žanrų paisančiuosius. Naujajame albume yra ir švelnumo, ir roko, ir ilgokų kenditreiniškų jam‘ų, ir šiokių tokių triphopo pėdsakų, manau, svarbiausia, kad tie žanrų posluoksniai brandžiau suvaldyti ir sėkmingai tarnauja dainoms.

2012 m. pradžioje savo jėgomis išleidote pirmąjį albumą “hypnopompic”, po metų žadėjote ir antrąjį – “Forest Ground”, pasirodė keli singlai, tačiau jis taip ir nepasirodė. Koks “Forest Ground” likimas?

Ten buvo labai keistas periodas. Albumą buvome praktiškai įrašę, bet gyvenimo aplinkybės mus išmušė iš vėžių. Buvo dramų, buvo narių pasikeitimų, praradom nuoseklumą, tai, ką įrašėm, mūsų ir taip nelabai tenkino, o tuomet gavome pasiūlymą dirbti su Sadaane Afif ir sukurti albumą pagal duotus tekstus. Tas trumpas kūrybos etapas pamokė žiūrėti į savo kūrinius truputį paprasčiau, o „Forest Ground“, sakyčiau, atrakino aršesnę Candee Train pusę. Beje, iš to neišleisto albumo vieną kūrinį atgaivinom, apšlifavom ir įdėjom į naująjį albumą.

Vietoje “normalaus” albumo, 2016-aisiais įrašėte labai įdomų “Threads: A Fantasmagoria about Distance (The Record)” – savotišką garso takelį meno projektui – įvairių menininkų tekstams sukūrėte muziką. Atrodo, šis sumanymas idealiai tiko jūsų “įvairioms išplaukusioms, keistoms, nekontroliuojamoms būsenoms”?

Iš pradžių pasiūlymas pasirodė tiesiog pragmatiškai patrauklus – mums padengė visas leidybos išlaidas. Kaip jau minėjau, po visko pasimokėm, kad formatas tikrai buvo į naudą – tiek paprasčiau žiūrėti į instrumentuotes, atlaidžiau žiūrėti į siūlomas idėjas, tiek Agnei, manau, buvo sveika pajusti, kaip galima kitaip dėlioti tekstus. Patirtis buvo tikrai labai gera, jaučiu be dvejonių kartotume (šypsosi).

Suru.lt” apie šį albumą rašė: “besiklausydamas vinilo, regiu kadrus iš filmų “Only Lovers Left Alive”, “A Girl Walks Home Alone at Night” ir, aišku, “Sin City”. Su kokiais filmais reikėtų “žiūrėti” jūsų naująjį albumą ”Worst Friends Forever”?

Nuoširdžiai sakau, paliksim šitą klausimą Suru.lt ir atsakyti, mat patys esame per mažai kinomanai. Tiesa, vienas kūrinys, pavadinimu „Rosette“, itin dvelkia nuaru!

Jau tų pačių metų pabaigoje Anglijoje įrašinėjote kito savo projekto – Silverpieces albumą, o Candee Train apleidote. Kaip nutiko tokia petrauka ir iš kur joje atsirado Silverpieces?

Silverpieces gimė iš to, kad Agnė sukūrė dainą „Father“ ir norėjo ją įgyvendinti kitame kontekste. Pradžioje buvo bandoma apsieit be manęs, siekiant per daug nesurišti šių dviejų projektų. Ilgainiui vistiek gavosi taip, kad ne tik grojau silverpysuose, bet ir iš ten į kenditreinus parsitempiau gitaristą Adą.

Candee Train nepamiršom – pagrojom keletą įdomių, neįprastų koncertų, sukūrėm naujų dainų, jas įrašėm, suvedinėjom. Kai nesvilini sau padų, kad „reik greičiau produkto, liaudis nerimsta“, procesas truputį užsitęsia, bet užmiršt neužmiršom. Be to, daug kas sako, kad jiems mažai kuo skiriasi šios dvi grupės, tai, galima sakyt, kad dabar leidžiam ketvirtą, o ne trečią albumą (juokiasi).

Kaip suprantu, grupėje groja sesuo ir brolis Daujotai? Mantas jau kurį laiką groja būgnais Arklio Galioje, turi ir savo projektą Daujotas, o Agnė tuo metu… ištekėjo?

Labai blogai suformuluotas klausimas, priimsim kaip tyčinę provokaciją (juokiasi). Agnė dirba pilnesniu nei pilnas etatas ir daro tai labai sėkmingai. Groti grupėje būgnais reiškia dvi valandas per savaitę skirti repeticijai ir kas trečią savaitgalį pastūgaut kokiam nors kaboke. Bet taip, Agnė jau laimingai gvildena vedybinį gyvenimą. Aš dar laisvas, jeigu ką.

Traukinys jūsų pavadinime atsirado norint įterpti ką nors apie psichodelines keliones (tripus). Ar patinka važinėtis (traukiniais)? Koks būtų idealus maršrutas?

Aha, traukinys geras būdas patogiai sėdint ir klausant muzikos pamatyti visokias gražias laukymes ir miškus. Dažniausias maršrutas turbūt vis tiek Vilnius-Kaunas-Vilnius, bet gražu ir į Ignaliną ar Klaipėdą nudardėt. Idealus maršrutas tikriausiai glūdi kur nors Šveicarijoj, aplink kalnus, bet kur ne per daug tunelių.

Jei jau apie traukinius, tai ir apie saldainius. Kokius labiausiai mėgstat?

Geriausias saldainis – toks kaučiuko guzas su blizgia pakuote, ant kurios užrašyta „Siurprizas“.

Ar naujojo albumo kūriniai brandinti Candee Train karjeros pertraukos metu, ar sukurti naujo kūrybinio impulso metu?

Seniausias albume panaudotas motyvas gimė ~2012m., taipogi yra viena sena daina iš daugmaž tų laikų. Kitką sukūrėm po „Threads“ albumo – 2017-2019m.

Savo laiku esate išleidę “hypnopompic” remiksų albumą. Kieno prašytumėt sukurti “Worst Friends Forever” versijas?

Žilvino Jagėlos, Džiugo Martyno Stanevičiaus, Simono Šipavičiaus ir IYE. Šiaip esam atviri avantiūroms, nes patiems truputį sunku įsivaizduot gabalus kitaip, negu jie yra jau įrašyti.

Kokie blogiausi visų laikų draugai?

Blogiausi draugai pamiršta gerus dalykus ir išsaugoja bloguosius, taip nesuteikdami galimybės laikui užgydyti žaizdų.

Internete:

candeetrain.lt

facebook.com/Candeetrain

instagram.com/candeetrain

youtube.com/user/candeetrain

soundcloud.com/candee-train