Pavasario pabaigoje roko grupėje Pound Below grojęs Donatas Zinkevičius kreipėsi į mus, pranešdamas, jog kuria naują muzikinį projektą ir po ilgų dvejonių nusprendė pavadinti jį Orai: “Susigyvenęs su šiuo pavadinimu, supratau, kad egzistuoja toks kultūros portalas kaip ore.lt.” Atsakėme, jog nepretenduojame privatizuoti viso oro ir po savaitės Orai paskelbė savo debiutinį klipą “Operatorius”.
Pound Below šį kūrinį pristatė taip: “Karantino metu gimęs toks kaip ir Pound Below derivatyvas. Grupės bosistas ir buvęs vairuotojas Donatas pristato debiutinį darkish šokių muzikos grupės kūrinį”.
D. Zinkevičius teigia, kad įrašų ir visas leidybinis procesas buvo sudėtingesnis nei anksčiau, nes teko prisiimti daugiau rolių nei įprastai. „Šią dainą kūriau ir leidau pats, o tokiais atvejais labai daug priklauso nuo to, kiek jėgų tam pats paskirsi ir kiek žmonių aplink save subursi. Šiuo laikotarpiu turėjau daug nepatogių, bet labai įdomių patirčių. Teko sukurti visų instrumentų partijas ir jas sugroti, prodiusuoti ir priimti daug sprendimų, kurių neteko daryti anksčiau. Šią dainą įrašėme studijoje kartu su garso inžinieriumi Jurgiu Masilioniu, su kuriuo dirbame jau ne pirmą kartą. Viršelio dizainą sukūrė Martyna Striukaitė, su kuria taip pat kartu kuriame jau ne pirmą kartą”.
Donatas sako, jog ši daina yra skirta keistiems, bet smagiems šokiams: „Jau ilgą laiką norėjosi sukurti tokią dainą, kuri verstų klausytoją judėti. Manau, kad ši daina yra būtent tokia – jos intencija yra šokdinti ir judinti. Tuo pačiu ir sukelti kažkokį nedidelį keistumo ir nepatogumo jausmą. Dainos tekstas ir skambesys turi nemažai tamsių motyvų, kurie manau gerai kontrastuoja su greitu tempu“.
Tavo istorija truputį primena Akli istoriją: Gizzah grojęs Kristijonas Valančius sukūrė solinį projektą ir, galima sakyti, „nunešė“ savo motininę grupę. Kaip manai, ar taip nenutiks su Pound Below?
Paralelių yra, bet nemanau, kad kažkas artimiausiu metu “nuneš” Pound Below, na bent jau ne projektas Orai. Manau, kad Pound Below savyje turi daug talento, kuris yra neišlaisvintas ir dar neturi tinkamos formos, bet tam ruošiasi. Visai neseniai buvome susitikę su kitais grupės nariais po aštuonių mėnesių pertraukos, pasikalbėjome apie tai, ką darome toliau ir panašu, kad mezgasi kažkas įdomaus, tad noriu tikėti, kad laukia naujienos.
Aš asmeniškai dalinsiu savo dėmesį abiems grupėms, tai natūraliai kitai grupei jo liks mažiau nei iki šiol. Projekto startas nuteikia gan optimistiškai, tad judu tolyn, turiu viziją. Esu įrašęs dar du singlus, kuriuos išleisiu šią vasarą. Toliau kuriu dainas ir pildau programą. Artimiausiu metu planuoju suburti grupę gyviems pasirodymams.
Su šiuo projektu, anot tavęs, norisi „sukelti kažkokį nedidelį keistumo ir nepatogumo jausmą“. Galbūt būtent tai ir netilpo Pound Below kūryboje, kad nusprendei dalį savęs perkelti į Orai?
Trumpai atsakant – taip, o jeigu ilgiau, tai Orai yra arčiausia to, ką aš klausau, kas mane įkvepia ir kas man patinka šiuo metu. Dainose ir vaizduose man norisi bent šiek tiek save paspausti, galbūt kažkiek iš savęs pasijuokti, išeiti iš tos patogios būsenos. Norisi parodyti savo paties autentišką, bet sustiprintą versiją, kuri nepakeistų, bet išryškintų kažkurias mano savybes. Tuo tarpu, grojant grupėje, ypač tokioje, kurioje yra keturi pilnaverčiai kūrėjai, tenka ieškoti tam tikrų bendrų vardiklių ir ta asmeninė autentika mažėja. Savaime tai nėra blogai, nes formuojasi kažkokia kolektyvinė autentika, kuri irgi yra žavinga.
Daug to savęs perkėlimo įvyko grynai dėl praktinių aplinkybių – su viena grupe susitikti gyvai ir groti nepavyksta dėl karantino ribojimų, tuomet prisitaikai prie situacijos ir ieškai kažkokių kitų būdų kaip kurti ir judėti toliau. Mano atveju, pradėti kažką naujo nebuvo sunku, nes tai rezgėsi jau ir anksčiau.
Pristatyk, kaip atsirado „Operatorius“? Juk ir pats bene pirmą kartą tapai visapusišku muzikos kūrinio „operatoriumi“?
Didžioji dalis „Operatoriaus“ atsirado per staigius proveržius. Iš pradžių buvo boso rifas, kurį, atrodo, sugrojau iš pirmo karto tiesiog namuose kažką be aiškaus tikslo grojinėdamas. Praėjus porai mėnesių, studijoje jau beveik baigiant sesiją, užgrojau ant viršaus gitaros hooką ir supratau, kad kažkas jame yra. Tuomet paskubėjau ir užbaigiau pirmą dainos versiją su nelabai kam tikusiu breakdownu, kurį vėliau išmečiau. Gavęs patarimų iš šalies, įrašęs įdomesnių sintezatorių ir iš esmės užbaigęs instrumentinę dalį, ėmiausi teksto.
Tekstui ir dainos vizijai daug padėjo dalykas, kurį vadinu lyriniu fondu. Tai tiesiog vieta, kurioje kaupiu įdomesnes mintis, frazes ar tiesiog žodžius. Dainai rinkau mintis ir buvau nusprendęs, kad mano tekstas turi piešti gana aiškų vaizdą ir nukelti klausytoją į tam tikrą vietą. Sėdėjau studijoje, svarsčiau apie ką rašyti, galvoje sukosi kažkokios padrikos mintys ir tada prieš akis staiga pasirodė ir nuo pradžių iki galo prasisuko visas dainos vaizdinys. Kaip trumpametražis filmas. Tereikėjo atrasti tinkamus žodžius. Iš esmės per tas 60 minučių ir parašiau beveik visą tekstą. Gaila, bet tas filmas netapo klipu, nes ambicija buvo per didelė startuojančiam projektui.
Galutinę garsinę formą daina įgijo jau legendinėje studijoje “Sigmoje” kartu su Jurgiu Masilioniu. Viršeliui nuotrauką ir klipo medžiagą nufilmavo mano artima draugė Aušra Andrijauskienė, klipą sumontavau pats, o viršelį su tinkamais akcentais užbaigė iliustratorė ir dizainerė Martyna Striukaitė. Labai dėkui visiems už skirtą laiką, širdį ir kantrybę.
„Dainos tekstas ir skambesys turi nemažai tamsių motyvų, kurie, manau, gerai kontrastuoja su greitu tempu“. Kodėl tamsa, pasak tavęs, kontrastuoja su greičiu?
Natūraliai žmonės tamsoje yra lėtesni. Tamsoje mes miegam, slepiamės, ne taip greitai bėgame ar važiuojame, esame atsargesni. Tamsios mintys man irgi asocijuojasi su kažkokiu sąstingiu, užsidarymu savyje. Tai manau bent iš dalies apibrėžia, kodėl man tamsa yra labiau lėta nei greita. Dar tik norėčiau papildyti, kad kontrastą padidina ne vien tik pats tempas, bet ir ritmo piešinys, kuris verčia judėti. Na bent jau aš tikiuosi, kad verčia judėti, sprendžia klausytojai ir jų nevalingos reakcijos.
Vienas komentarų po kūrinio „Operatorius“ klipu: „mldc, geras doomer vibe’as“. Doomer’iams, manantiems, kad civilizacijos ateitis nelabai optimistiška, turėjo patikti šiek tiek apokaliptinis karantino laikotarpis. Kokių minčių jis sukėlė tau?
Bandau apibendrinti šitą keistą laikotarpį. Mes esam atsparesni apokalipsei nei rašo daugumoje knygų. Jeigu reikia, galime susitelkti bendram labui. Esam lankstūs ir gebam greitai prisitaikyti. Nenoriu kitos bangos rudenį.
Man asmeniškai didžioji dalis karantino laikotarpio nebuvo labai sunki. Arba tiksliau, aš buvau prie tų, kuriems karantinas buvo mažiau sunkus. Visuomet šalia turėjau savo artimiausius žmones, galėjau dirbti namuose, skyriau laiko muzikai, pavyko pasinaudoti proga ir įsirengti studiją. Be to, žymiai sumažėjo aplinkybių small talkams, kas savaime man jau yra didelis pliusas. Negaliu skųstis. Pati liga nepalietė manęs labai tiesiogiai, neturėjau skausmingų atvejų ar netekčių artimoje aplinkoje, todėl galbūt kalbu gan lengvabūdiškai. Stiprybės visiems kas kovojo ir dar kovoja.
Akivaizdu, dauguma jaunų atlikėjų Lietuvoje stipriai paveikti ba. ir Solo Ansamblio. Orai trajektorija lyg ir susikerta su „ansamblio“. Ką manai apie naująją LT alternatyvinės muzikos kartą?
Mane labai nuoširdžiai žavi tai, kas šiuo metu vyksta alternatyvios muzikos scenoje Lietuvoje. Jaučiu, kad iš to prisirenku daug įtakų. Ne dėl noro būti madingu, bet dėl to, kad yra labai daug puikių grupių, kuriančių aukšto lygio muziką ir turinčių tvirtą viziją, aš jų klausau kasdien dirbdamas, poilsiaudamas, besilinksmindamas. Grupės, kurios yra čia šalia, kurias matai kiekvieną dieną, yra labai autentiškos ir artimos. Aišku daug įkvėpimo semiuosi ir iš užsienio grupių, bet vietiniai turi kažką ypatingo. Džiaugiuosi, kad grupėms sekasi ir yra nemažai tokių pavyzdžių, kuomet alternatyvos muzikantai gali didžiąją savo laiko dalį skirti muzikai ir jiems tai yra daugiau nei hobis. Tai verčia labiau stengtis ir tokius kaip aš.
Būtinai turiu paminėti ir kitą alternatyvios scenos dalį. Prodiuseriai, inžinieriai, viršelių autoriai, klipų kūrėjai, vadybininkai, koncertų ir festivalių organizatoriai auga dideliais tempais ir kartu augina muzikos vertę. Pirmyn kartu.
Kas tave įkvepia kurti? Rekomenduok: knygą, serialą, vietą būti?
Negalėčiau išskirti kažko konkretaus. Įvairūs momentai, patirtys, nugirstos muzikinės idėjos po truputį kaupiasi viduje ir esant tinkamoms aplinkybėms veržiasi lauk. O išsiveržia lauk ten, kur galiu nors kelioms minutėms susikaupti. Dažniausiai tai įvyksta namuose nuo sienos nukabinus gitarą arba studijoje, kur galiu kažką įrašyti, groti ant viršaus ir pagauti tą akimirkos įkvėpimą.
Rekomenduosiu knygą – Liu Cixin „Trijų kūnų problema”. Visų pirma, tai yra puikus mokslinės fantastikos ir distopijos mišinys, o „Operatoriaus” kontekste, knyga yra svarbi, nes joje aprašomas mokslininkas, stebintis amžiną visatos tylą, davė vaizdinį veikėjui mano dainoje. Operatorius knygoje ir operatorius dainoje stebi skirtingus dalykus ir dėl skirtingų priežasčių, bet pats vaizdinys žmogaus, atliekančio savo funkciją prie pulto, yra identiškas.
Kokie orai tau patinka labiausiai?
Patinka įvairūs. Patinka tokie kaip pas mus. Bet labiausiai patinka, kai lyja, kyla vėjas, o pats šiltai sėdi nuo to atsiribojęs ir stebi pro langą. Tas tipinis intraversinis orelis.
Internete:
Komentarai