Kompozitorė, elektroninės muzikos kūrėja ir atlikėja Monikaze (Monika Zenkevičiūtė) pristatė naują singlą “Jump A Lie” iš būsimo EP “Waste of Space”, kurį išleis tarptautinį pripažinimą pelniusi įrašų kompanija iš Jungtinės Karalystės “Moshi Moshi Records”.
Monikaze lietuvių elektroninės muzikos mėgėjams – gerai pažįstamas vardas, pateikiantis įdomią kūrybą, turinčia gilią meninę vertę bei savitą skambesį. Tai buvo galima išgirsti jau debiutiniame Monikos albume “Chicken Wings”, taip pat ir gyvuose pasirodymuose, kuriuose jai teko dalintis scena su tokiais atlikėjais kaip Dopplereffekt, Algiers, First Hate.
Naująjį savo skambesį Monikaze formavo Bristolyje, kur ji pabėgo nuo pernelyg akademinių ir slogių kompozicijos studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Pasak Monikos, būtent Anglijoje jai pavyko atrasti savo vidinį balsą. Kūrėja suderino klasikinės muzikos išsilavinimą su Bristolio elektroninės muzikos scenos garsais ir sukūrė savitą skambesį, pulsuojantį tekstūrinėmis beprotybėmis ir ritminiu intelektu, kuriuos subalansuoja angeliški vokalai.
Pereidama iš konservatorijų ir nušlifuotų paskaitų pasaulio į nuo bosų drebančią ir svaiginančią naktinę klubų kultūrą, Monikaze išvystė savo unikalumą ir nukreipė jį į būsimo EP singlą “Jump a Lie”. Kūrinys žaismingas ir suvarpytas burbuliuojančiais grūvais, jame girdimas kruopščiai suvaldytas disonansas, priartėjantis prie popmuzikos labiau nei ankstesnė Monikos kūryba. Pasak jos, “dažniausiai iš pradžių išgirstu savo dainas galvoje, o tada stengiuosi perkelti jas į laptopą, įrašinėdama vokalus, žaisdama su “Ableton Push” ar tiesiog kažką pasižymėdama. Tuomet palieku visa tai “išdžiūti” ir grįžtu sąmoningai nusiteikus išanalizuoti, ką visa tai man reiškia, ir tobulinti tol, kol kūrinys atgyja.”
Pirmą kartą kalbėjomės prieš 2 metus tavo karjeros pradžioje. Vėliau nutiko pasaulinis „sustojimas“, kaip išgyvenai šį laikotarpį?
Iš pradžių jaučiausi kvailai, nes nuskridau į Londoną, o po kelių dienų turėjau apsisukti ir grįžti atgal. Bet greitai ‘’sulindau’’ į muziką ir viskas buvo gerai. Aš kažkaip manau, kad žmogus negali sustoti, o tik judėt į priekį arba atgal (nebent numiršta). Tai visad stengiuosi kad to ‘’atgal’’ būtų kuo mažiau.
Tiki begaliniu žmonijos progresu? Kartais gal verta sustoti ir net žengti kelis žingsius jei ne atgal, tai į šoną, kad geriau pamatytum savo tikrąją padėtį?
Manau, tai labai individualus dalykas, tas judėjimas atgal ar į šoną. Man asmeniškai ta dažniausiai asocijuojasi su tingumu ir vertybių pametimu, kitam – galbūt su poilsiu ar savidestrukcija. Tikiu, jog tai reikalinga, gal tik blogai, kai per ilgai užsitęsia ar tampa nevaldoma.
2019 metais išleidai savo debiutinį albumą „Chicken Wings“. Kokių atgarsių jis susilaukė?
Tiesą sakant, nustebau, kad albumas kažkam patiko. Sulaukiau daug palaikymo ir paramos iš “MAMA studios”, kur dabar praleidžiu savo naktis. Užsimezgė gražus ryšys su “Antidote Community”, “FSS Recordings”, “Moshi Moshi Records”, atsivėrė “durys” į naujas galimybes ir projektus, apie kuriuos anksčiau nei nebūčiau pasvajojusi. Jaučiuosi be galo dėkinga už tai!
Kodėl nustebai? Negi slapčia nepasvajodavai, kad tavo “viščiuko sparneliai” kažkam patiks?
Pasvajoti mėgstu dažnai, bet šiuo atveju gal būtų keista tikėtis didelės sėkmės iš debiutinio eksperimentinės elektronikos albumo, neturint nei vadybos, nei draugų ar pažįstamų industrijoje.
Viena albumo apžvalgų užbaigiama taip: „Džiugu, kad „Chicken wings“ išvydo saulės šviesą, nes, kai visi taip šaukia, kad nori sekti Vakarų madas, gali neišgirsti tų, kurie su jomis eina kartu.“ Sąmoningai seki muzikos tendencijas ar tau tai gaunasi natūraliai?
Kartais paskaitau, ką rekomenduoja “Pitchfork”, paklausau savo mėgstamų įrašų kompanijų sudarytų grojaraščių ar “savo” profesoriaus Mindaugo Urbaičio rekomendacijų. Bet tikrai nesistengiu sekti madomis, manau, man gal ir neišeitų, nes kuriu intuityviai. O ir nenorėčiau gadinti kūrybos proceso, kuriuo šiuo metu labai mėgaujuosi. Klausau daug skirtingos muzikos ir pasąmonė iš jos išveda “vidurkį”, kuris matyt netyčia kažkur pataikė.
Kitoje apžvalgoje rašoma, kad albume „daug humoro, koliažo, intertekstų, žaidimo ir laisvės“. Galėtum pakomentuoti iš ko dėlioji savo „koliažus“?
Man, kaip ir daugumai kitų pažįstamų prodiuserių, dažnai atsitinka toks reiškinys kaip “nebaigti Abletono projektai”. Kaip gamtą tausojantis žmogus, mėgstu juos perdirbti, dekonstruoti, perkurti naujai – vieną kūrinį perkūriau 14 kartų!
Nuo pat pradžių savo karjerą formuoji pati, kodėl nenori atsiduodi į profesionalios muzikos vadybos rankas?
Mielai atsiduočiau profesionaliai muzikos vadybai. Kol kas tam tiesiog nebuvo ypatingo poreikio, bet, tikiu, kai jis atsiras – atrasiu ir žmones, kuriems pakeliui.
Kai kurie atlikėjai dar nesukūrę nė vienos dainos jau turi savo vadybininką. Manai, jog tai – perteklinė ir nereikalinga grandis pradedantiems?
Savo nišoje tokių atvejų dar nesu mačiusi, manau, jei kiekvienas pradedantysis turėtų savo vadybininką, tarp jų gal būtų kur kas daugiau “nesustojančiųjų”. Nes vadyba reikalauja tam tikrų, menininkams dažnai nebūdingų, charakterio savybių. Ir tai nėra taip lengva, kartais gali pasijusti vienas savo kelionėje, pradėti abejoti savo sprendimais, galvoti, ar to ką darai kam nors reikia.
Tavo naują singlą „Jump A Lie“ išleido žinoma įrašų kompanija iš Jungtinės Karalystės “Moshi Moshi Records”. Kaip jūs vieni kitus suradote?
Šis nutikimas mane išvertė iš koto! “Moshi Moshi Records” sekiau dar studijų pradžioje, nes buvau išprotėjusi dėl Anna Meredith, kuri kartu su Stephen Bass, yra viena pagrindinių šios įrašų kompanijos įkūrėjų. Po “Chicken Wings” pasirodymo, kažkurią dieną atsidariau feisbuką ir radau žinutę nuo Stephen Bass! Jis pakvietė susipažinti, pasidalinti savo dar neišleista muzika. Nuo tada vis susirašydavome, nusiųsdavau jam savo muzikos, sukūriau kelis remiksus vienam jų atlikėjų Tom Sanders ir galiausiai sutarėme išleisti mano naują albumą “Waste of Space”.
Kuo tavo būsimasis albumas skirsis nuo „Chicken Wings“. Kaip pavyko peršokti antrojo albumo faktorių, kada atlikėjui reikia balansuoti tarp atrasto skambesio ir noro pasakyti kažką naujo?
Pirmajame albume daug eksperimentavimo, atradimo džiaugsmo, matyt, atsidžiaugus vienais kūrybos aspektais, panorau susitelkti į kitus, tokius kaip – emocija. “Waste of Space” – daug asmeniškesnis, perteikiantis konkrečias situacijas, susijusias su man artimais žmonėmis. Dainų žodžiai, skirtingai nei “Chicken Wings”, sugalvoti ne koncerto metu ant scenos, o subrandinti ir užrašyti iš širdies. Pačioje muzikoje liko nemažai pirmą albumą primenančio skambesio – nuo savęs nepabėgsi, tačiau bus daug naujo: įvairesnių faktūrų, man nebūdingų tembrų, vokalo pirmame plane, ir apskritai daugiau vokalo.
Uždainavai pati, nebuvo minčių pasikviesti ką nors įgyvendinti tavo idėjas prie mikrofono?
Man patinka dainuoti, vaikystėje turėjau svajonę tapti “geriausia pasaulyje dainininke”. Per karantiną skyriau nemažai laiko balso lavinimui ir tuo pačiu metu kūriau šį albumą, turbūt todėl jame tiek daug manęs. Bet neatmetu galimybės kada nors kolaboracijai pasikviesti vokalistą(-ę), o gal net ir visą chorą!
Šiemet turėtum pasirodyti „Tallinn Music Music“ festivalio „vitrinoje“. Kuo, tavo nuomone, naudingi tokie renginiai, kur atlikėjas tarp daugybės kitų gauna savo pusvalandį šlovės?
Aš šio festivalio naudą matau galbūt ne tame pusvalandyje šlovės, o galimybėje praplėsti akiratį, pamatyti kaip gali būti kitaip. Pasisemti crazy idėjų iš kitų ten dalyvaujančių pasirodymų, gal susirasti draugų ar tiesiog pasimėgauti buvimu tarp žmonių, kurie irgi labai myli muziką ir ja gyvena.
Prieš kelis metus sakei, kad gimtajai Klaipėdai tiktų „džiazas iš vandens ir žuvėdrų“. Pastaruoju metu gyveni Vilniuje – kokį garso takelį pasiūlytum šiam miestui?
Improvizacinė elektroakustinė eklektika su “tiesia koja”…? :)
“Tiesia koja”?
Bosinio būgno (kick drum) pulsavimas 4/4 ritmu, ypač būdingas techno ir house muzikai.
Internete:
Komentarai