Roughly Human apie jauno žmogaus dualizmą

Dar prieš karą gavome laišką: “Esam ganėtinai nauja grupė Roughly Human, grojam kažką iš emo/post-hardcore pusės. Dabartine sudėtimi pradėjom groti 2020 metų antroj pusėj, per tą laiką spėjom pagroti festivalyje “Oxymora” ir surengti koncertą XI20 su dadcap. Taip pat paleidome singlą su klipu ir penktadienį išėjo praeitų metų pavasarį įrašytas albumas “On Edge”.

Įvykiai Ukrainoje kuriam laikui išmušė viską iš galvos, tačiau “Ore” lokatoriai visada ieško naujų dažnių Lietuvos alternatyvinėje scenoje, todėl vėliau susisiekėme su šia “grubiai žmogiška” grupe pirminei apklausai. Pasirodo, jie jau ruošiasi antrojo albumo įrašams, bet iš pradžių apie tai, kaip jie nepatingėjo.

Kaip, kada, iš kur ir kodėl atsirado Roughly Human? Norėčiau akcentuoti, kodėl.

Kristis: Buvo du bachūrai, kurie kartu išgėrė ir nusprendė kurti keistą gitarinę muziką. Atėjo trečias, prisidėjęs veblenimu ir inkštimu. Praėjo kiek laiko ir atėjo dar vienas mėgėjas pabrazdinti gitara. Netrukus pagal skelbimą prisijungė dar vienas – barabanas. Priežastingumo čia neieškočiau. Kaip ir su galbūt daug muzikos – kodėl gi ne?

Julius: Čia kaip tos istorijos, kur per tūsą chebra nusprendžia daryt kažkokias nesąmones kitą rytą, bet prabudę labai jau tingi. Tik mes kažkaip nepatingėjom.

Ignas: Aplinkybes kolegos neblogai apibūdino, tačiau pats mūsų egzistavimas, manau, rišasi iš tokio smalsumo ir dinamikos. Ganėtinai atvirai bendraujame ir dalinamės muzikinėmis idėjomis. Visi įdeda savo tokio essence ir mėgaujasi bendru skambesiu. Manau, visiems iš mūsų patinka tai, ką rašom, vienas kitą gal net idealizuojam dėl savitų charakteristikų kaip Krisčio lyriškumo, Juliaus techninių, melodinių gabumų ir pan. Todėl yra ganėtinai įdomu visiems išgirsti finalinį produktą, įsijausti, stebėti kaip kiekvieno išraiška atsispindi kūryboje.

Šiandien jūsų pavadinimas gali sukelti dviprasmiškus jausmus. Kas jums yra grubiai žmogiška?

Kristis: Geresnis klausimas — kas išvis yra grynai žmogiška? Svarbu pažymėti, kad lietuvių kalboje skeliame žodį human į du – žmogiška ir žmoniška. Bandom būt žmogiški, bet nežmoniškai pataškyt.

Julius: Aš tai nemanau, kad normalus žmogus galėtų tokio ilgio tekstus rašyt, todėl manau, kad juos rašo nevisai žmogus.

Domantas: Tam tikras jauno žmogaus dualizmas gyvenant šiame post-moderniame pasaulyje ir jo santykis su juo.

Jūsų moto: get your scoundrel soul on all fours and howl. Galite išplėsti?

Ignas: Kristupai?

Domantas: Kristi?

Joris: Kristalai?

Julius: Christ?

Kristis: Panašu, kad negalim.

Būna įvairių tipų grupės. Vienose yra lyderis(-iai), diktuojantis kryptį, likusieji tiesiog prisitaiko ir seka jo idėjomis, o kitose visi žiūri viena kryptimi ir yra „to paties tikėjimo“. Žinot, kaip būna, vokalistas ir gitaristas visu kuo į vieną pusę, o, tarkim, bosistas – visai į kitą. Kaip yra jūsų chebroje?

Ignas: Sakyčiau, kad ganėtinai dinamiškai viską kuriam. Nors nebuvau kolektyve nuo pirmųjų dainų, tačiau atnešamos melodinės idėjos yra visų apžvelgiamos. Sutariam dėl kryptingumo tiek pačios dainos, tiek kitų įrašų perspektyvoje ir pradedam dekonstrukciją ir kūrimą.

Kristis: Kas žino dainų tekstus, žino, kad mes keičiam tikėjimą kas antram gabale. Muzikaliai visi mėgstam energingą, laužytą, pusiau eksperimentinę bet ir popsišką gitarinę muziką. Visi įnešam skirtingus indėlius.

Domantas: Manyčiau, jog tai, kad visi mūsų grupės nariai daugiau ar mažiau turi panašią kūrybinę vizija, leidžia mums visiems prisidėti prie kūrybinio proceso. Iš esmės lyderiauja bendra idėja, jau minėta bendroji vizija.

Kuo užsiima „humansai“ už grupės ribų?

Ignas: Emigracija ir pardavimais.

Kristis: Krašto apsauga, kraštutinumo studijom; pokštauja, šposina, prikolina, trolina, išdaigauja.

Domantas: Valstybiniais ir kūrybiniais reikalais

Julius: Gyvūnų apsauga, duomenų apskaita

Joris: Grojimu kitose grupėse, akademinėm (ne)veiklom, alaus degustacijomis.

Kodėl nusprendėt dainuoti angliškai?

Kristis: Ir taip jau Lietuvoj visi dainuoja lietuviškai. Sunku headline’int “Coachella” su lietuviškais tekstais.

Julius: Kad galėtume pagrot Brazilijoj (jau turim vieną klausytoją iš ten).

Domantas: Kristis kitaip nemoka kalbėt.

Savo aprašyme naudojate emo ir post-hardcore etiketes. Abiejų šių žanrų pradininkai nekentė šių apibūdinimų. Apibūdinkite, ką jums reiškia kiekvienas jų?

Kristis: Jie dažnai tų pavadinimų nekentė, nes taip buvo vykdoma punk scenos segregacija. Tačiau visada galima paversti negatyvą pozityvu nešiojant šias etiketes su pasididžiavimu. Post-hardcore yra pikta, bet įdomu. Emo yra pikta, bet verksminga. Ir su tuo viskas yra okay.

Julius: Žmonės kalba, kad bandom atgaivint emo Lietuvoj, tai pradėjom groti emo. Seniau grojom (m)emo. Pas mus emo – vokalai, post-hardcore – gitaros arba bent jau į tą pusę.

Domantas: Greičiausiai kiekvienas iš mūsų šiek tiek skirtingai gali tai jausti, suprasti. Mūsų atveju, manau, tai yra tiesiog žanrai per kuriuos mums geriausiai pavyksta išreikšti savo kūrybines idėjas.

Vos susikūrę jau spėjote pasirodyti „Oxymora“ festivalyje. Įsivaizduoju, kad emo grupės geriausiai atsiskleidžia gyvuose pasirodymuose. Kaip sekėsi jums?

Ignas: Jeigu brėžtume paraleles tarp mūsų albumo ir jo live’o, tai su live pasirodymu viskas tampa ženkliai išraiškingiau. Prisideda papildoma dimensija stebint fizines ir emocines išraiškas, kurios paprasčiausiai amplifikuoja visą pasirodymą. Tačiau su laiku, geriau pažinus, kokio skambesio norime, manau, kad įrašai galės perduoti dar daugiau essence.

Kristis: Turėjom tris koncus, visus belekaip išnešėm.

Domantas: Pritariu Krisčiui. Jokių verksmų iš mano pusės dėl koncų nebuvo, nebent konco metu (back vocals).

Joris: Gerai sekės, nes mes geri muzikantai. Nu, aš ir Julius bent.

Julius: Pirmam konce “Oxymoroj” linksmai ir žmogiškai pagrojom, po to “XI20” – ne visai žmogiškai (be vieno žmogaus), bet irgi linksmai.

Kokia Lietuvos/Vilniaus/rajono vieta yra labiausiai emo? Berods, repetuojate buvusiame Lukiškių kalėjime, kokia šio pastato emocinė būsena? Turiu pažįstamų, kuriems jo praeitis trukdo atsipalaiduoti arba jie išvis atsisako ten eiti.

Ignas: Turbūt emo vieta kiekvienam skirtingai rezonuoja, nes dvejočiau, kad yra kokia bendrai priimtina. Man arčiausiai būtų “XI20” – muzika, nostalgija ir žmonės. O dėl Lukiškių, kadangi neseniai ten persikėlėme, išskyrus Jorį, tai greičiausiai niekas nepasijautė. Nepanašu, jog vietos praeitis turėtų įtakos. Labiau kaip “rajonas” ar “kiemas” atrodo, dauguma normalūs bei matyti, vis kažkas vyksta ir nebaisu į lauką išeiti.

Kristis: Kažin, koks rajonas būtų labiausiai hyperpop? Arba neo-psychedelia? Tokios asociacijos gali kurtis tik per istoriją, o Lietuvoje emo nelabai turi savo istoriją. Lazdynuose buvo ant sienos graffiti “kill emo, be hero”, tai gal čia skaitos?

Joris: Antakalnio kapinės ant jausmų visada, bet čia gal asmeniniai dalykai. O kalėjimas tai liux. Man atrodo, pastatai neturi emocijų, nebent gali jas kelti. Tai kelia geras, viskas normaliai ten. Kaimynai tik triukšmingi…

Julius: Jonavos rajonas labai emo, na, bent jau ten mane vadindavo emo, nors tiesiog nebuvau nusiskutęs nuliniu numeriu (Jonavos vietiniams marozams čia jau skaitėsi ilgi plaukai).

Vasarį išleidote albumą „On Edge“. Sakoma, albumas neišleistas tol, kol nepasiekė svarbiausių žmonių. Ar praėjus daugiau nei mėnesiui albumas šia prasme jau išleistas? Kaip jį pristatytumėt šiandien?

Kristis: Ne, šia prasme albumas nebus išleistas, kol jis nebus leidžiamas per G7 susitikimus.

Julius: Albumo jau spėjo paklausyti abi mano močiutės, vadinasi, išleistas. O šiandien jį pristatyčiau taip – kažkoks keistas muzikinis darinys, kuris buvo ilgą laiką brandintas, visiškai neatidirbtas ir, neturint ką veikt, išspjautas.

Joris: Mes jau ir apie antrą galvojam…

Domantas: Padarėm, ką galėjom… Tik, manau, per greit jį išleidom. Na, bet kaip pirmam kartui, viskas ok, manau.

Kur save matote po 5 metų?

Julius: “Žalgirio” arenoj, Jonavos politechnikos mokykloj, o gal Vingio parke…?

Ignas: Uhhh… no clue.

Kristis: Kokius? Sveikus, gyvus, drūtus, plikus kaip tilvikus. Kur? Fazėj.

Domantas: Greičiausiai Vilniuj.

Joris: Bare.

Internete:

instagram.com/roughlyhumanband
facebook.com/roughlyhuman
roughlyhuman.bandcamp.com
https://sptfy.com/7pdh