MC Growl’o nugalėtojas ir jo beždžionės ant raketos

Viena įdomiausių “Devilstone” pramogų, MC Growl kovos, vyksta mažiausioje scenoje, tačiau šiemet savo populiarumu nurungė ne vieną oficialiosios programos atlikėją. Apie tūkstančio galvų minia stebėjo, kaip įvairaus rango vokalistai kriokia-rėkia-kvykia ir kitaip growlina. Iš pradžių mintyse pagalvojau, kad reikėtų pakalbinti jiems akomponuojančią grupę…

… tačiau vėliau sužinojau, kad MC Growl 2022 čempionas Filas yra Kaliningrade gimęs ir augęs bei ten sukurtos grupės Ape on the Rocket vokalistas Sergejus Filimonovas ir nusprendžiau pakalbinti jį.

2019-aisiais grupė Ape on the Rocket išleido savo EP “Deacon the Hornet”, kuriame skamba žiauraus metalcore ir post-hardcore mišinys, primenantis Sworn In, Loathe ar Make Them Suffer. Ką pasirodžiusiame grupės interviu, jie kalba apie savo naująjį anti-autoritarinį singlą “Faith”, neigiamą Rusijos invazijos į Ukrainą poveikį ir cenzūrą ir kitus dalykus.

Atsipeikėję nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, grupė FB paskelbė: “STOP WAR!” Tuomet dar buvo galima, dabar už tai gali ir keliolika metų gauti. Šiuo metu Filas gyvena Panevėžyje ir sako, jog yra saugus, kol yra Lietuvoje, tačiau jo draugai Kaliningrade yra fuckedFucked ir grupės ateitis, nes Filas nebegali keliauti į savo gimtąjį miestą ir atgal, o kuo to, tuo panašiau, kad Rusiją valdo ant raketos skriejanti vaikystės traumų kamuojama ir ant viso pasaulio įsižeidusi bezdžionė.

Kaip atsidūrei Panevėžyje?

Dėl visko kaltas “Devilstone” 2019! Ten, eilėje prie alaus, sutikau savo būsimą žmoną. Ji kaip tik iš čia.

Kaip patekai į festivalio MC Growl’o kovas? Ar tai buvo planuota ar improvizuota akcija?

Pergalė MC Growl’e 2019 buvo tokia lengva, kad 2022-aisiais buvo mažai noro vėl dalyvauti. Tačiau, kai sužinojau, kad jame registruojasi tikri vokalistai, su kuriais draugauju ar tiesiog pažįstu, tapo įdomiau. Viskas, kas ten vyko, buvo visiška improvizacija, nė karto net nepažiūrėjau į lapą su žodžiais. Tikiuosi, už šią apgaulę iš manęs neatims apdovanojimo.

Tai ten dalyvavo ir daugiau tikrų vokalistų? Ar gali juos išduoti?

Taip, ten buvo tokie bičai kaip Danila iš A Metaphor for Betrayal, Leo iš latvių post-hardcore grupės Sever, buvo labai impozantiškas žmogus ir kelių grupių vokalistas Szymon iš Gdansko. Vėliau su juo susitikome Gdanske, išgėrėme alaus, šaunus vyrukas, tikras rokeris! Dar ten dalyvavo tikras operos dainininkas! Neatsimenu jo vardo, pačioje pradžioje jis išėjo su ukrainietiška daina ar himnu, nežinau, jei atvirai. Jis taip pat vėliau atliko vieną kūrinį scenoje su Awakening Sun.

Kaip manai, ar sąžininga priešpastatyti vienas prieš kitą pro dainininkus ir mėgėjus?

Taip, kodėl gi ne. Visada yra tikimybė, kad į sceną užlips gimęs dainininkas, net nežinantis, koks jis genijus. Arba atvirkščiai. Net ir dabar metalo scenoje pilna vokalistų, dainuojančių 10-20 metų ir darančių tai siaubingai.

Ar tau, kaip pro vokalistui, buvo sunku rungtis MC Growl’e? Visą laiką atrodei gana atsipalaidavęs…

Negaliu pasakyti, kad buvo sunku, bet adrenalinas žaidė – vis dėlto tai yra kova. Pavojingiausiais varžovais pasirodė kaip tik mano pažįstami vaikinai. Todėl stengiausi pasirinkti tokias technikas, kuriose jie buvo silpnesnis. O tai, kad atrodžiau ramus, tebuvo patirtis, žinoma, jaudinausi. Truputį (juokiasi).

Kitas dalykas, kurį pastebėjau “Devilstone”, tu nebuvai toks rimtas kaip kiti dalyviai ir metalo scena iš esmės, ypač old school’inė. Sugebėjai pasišaipyti iš savęs, o tai, mano galva, kartais yra svarbu.

Rimtumas lai turi savo vietą. Juk tai buvo linksmos varžybos, kaip kitaip jose elgtis. Toks pramoginis formatas, be humoro čia niekaip.

Ką patartum MC Growl’o naujokams?

Pagrindinį patarimą visada duoda vedėjas Gedas (vienas ilgametės radijo laidos “Audronaša” vedėjų – Ore.lt past.) – nesivoliokite po sceną, kitaip atrodysite kaip nevykėlis. Nuo savęs pridursiu, kad daug priklauso nuo tavo tikslo, jei išėjai į sceną tik dėl prikolo, ant “mėlynos bangos”, tada kaifuok ir nesijaudink, bet jei nori laimėti, tuomet treniruokis, auk ir atrask įgūdžius, dirbk su klaidomis. Viskas čia tikrai paprasta. Svarbiausia, niekada nesustoti. Banalybė (šypsosi).

Kokie bendrai įspūdžiai iš festivalio? Kokių nors įdomių atradimų?

Pastebėjau, kad šis “Devilstone” buvo ekonomiškesnis nei prieš trejus metus, tačiau pastangos pastebimos, o festivalis, kaip visada, pavyko. Atradimas, taip! Grupė Conjurer iš Anglijos. Tai, ką jie daro, vadinu „visišku išsidaužymu“. Atmosfera, kokybė, sunkiausias derinimas ir du sinchronizuoti vokalai – žemas ir aukštas. Po jų pasirodymo iš karto nubėgau pirkti jų atributikos, paskui, jau namuose, pakviečiau padaryti ką nors bendro, atsakė, kad pagalvos. Buvo ir kitų kietų grupių, pavyzdžiui, mano draugai Awakening Sun, gaila, šiais metais nebuvo kitų mano korešų – A Metaphor For Betrayal. Labai pradžiugino senukai Decapitated, kurie pasirodė ne tokie ir seni, o štai Mayhem legendos nuvylė.

Ar norėtum surengti pilnavertį “Devilstone” antpuolį – didesnėje scenoje su savo grupe ir visa kita?

Būsiu atviras, bandėme patekti į “Devilstone” kaip dalyviai nuo tada, kai apie tai sužinojau 2018 m. Rašėme, kad esame pasiruošę groti bet kada, bet kurioje scenoje, net ir parkinge! Bet jie mūsų nepaėmė. Prašysimės darkart.

Esi iš Kaliningrado, buvusio Prūsijos miesto, įsprausto tarp dabartinių Lietuvos ir Lenkijos. Koks jausmas gimti ir augti šioje izoliuotoje ir militarizuotoje vietoje, tokioje Rusijoje-ne-Rusijoje?

Kaliningradas – kalėjimų, kekšių ir karinių dalinių miestas, taip apie jį kalbėdavo vietiniai prieš 15-20 metų. Bet žinai, tai – geras miestas. Artumas su Europa mums visada buvo didžiulis pliusas, be to, jūra, nuostabūs paplūdimiai, Kuršių nerija, kuria dalinamės su jumis ir pan. Savaitgaliais keliauti į Gdanską, Klaipėdą ar Berlyną, tai visada buvo apie mus, kaliningradiečius. Šiek tiek kitoks mentalitetas nei kituose Rusijos regionuose, kurį, deja, niveliuoja televizija. Bet aš visada su malonumu grįžtu namo, stebėdamasis, kad nepaisant visko, kas vyksta dabar, jis toliau vystosi, nors ir ne visada į gerąją pusę. Aš, savo ruožtu, esu atsakingas už dalį pogrindžio scenos, rengiu metalo koncertus ir festivalius, matau, kaip stipriai žmonėms reikia šių renginių. Tai mano indėlis į savo miesto plėtrą.

Vasario 23-ąją paskelbėte -20% savo merčui. Kaip kitą rytą sekėsi prekyba?

Puiki klausimo formuluotė. Man patinka tavo pasiruošimas!

Paskelbęs įrašą, kitą dieną apie jį pamiršau, kol tu man dabar nepriminei. Visai ne tai rūpėjo, nes baisėdamasis socialiniuose tinkluose skrolinau naujienas…

Papasakok daugiau apie savo grupę Ape On The Rocket: kas, kaip, kada, kodėl?

Ape On The Rocket yra mano trečioji šeima. Tai vietiniai, Kaliningrado (arba jo srities) pacanai, su kuriais kalbamės puse žodžio, nes vienas kitą suprantame aukščiausiu lygiu. Tai savi juokeliai, savo atmosfera. Susibūrėme 2015 m., iš pradžių repetavome, paskui pradėjome daug koncertuoti, rašyti ir leisti medžiagą, spėjome apšildyti įvairius šaunius bičiulius iš Europos, Anglijos ir JAV, išvažiuoti į keletą nedidelių turų po Rusiją, užvažiavome ir į Lietuvą bei Latviją.

AOTR yra metalo sunkumas, ryžtingi atviri klausimai tekstuose ir moshas prie scenos, tai – eksperimentai su subžanriais ir protestas. Naujasis mūsų “Faith Hope Love Death” albumas greičiausiai pasirodys šių metų pabaigoje. Jame stengėmės atspindėti visus savo dabartinius išgyvenimis, išvadas ir pranašystes. Pirmasis singlas “Faith” jau internete.

“Metal Has No Border” puslapis jus išrinko tarp talentingiausių Ukrainos ir Rusijos grupių, grojančių šiuolaikinį metalą. Iš tavo šalies paminėti Ethir Anduin, Ninthshaft, Hyperomm ir Trna. Ar pridėtum daugiau vardų prie šio sąrašo? Kas tau šioje scenoje patinka labiausiai?

Gitaristas iš jau uždraustos Rusijoje grupės Anacondas gerai pasakė, kad visiems metalo muzikantams Rusijoje reikia miestuose statyti paminklus. Ir aš visiškai sutinku su juo. Visa scena laikosi tik dėl jų entuziazmo, koncertuose daug neuždirbsi, leiblai nedirba ir neima grupių, žinoma, žmonės nelabai ir žino kaip su jais dirbti. Viskas labai brangu. Metalo grupių, kuriems tai būtų pagrindinis darbas, beveik nėra. Visus juos, ir save tame tarpe, vadinu savaitgaliniais rokeriais. Organai atšaukia koncertus ir festivalius. Tokiose sąlygose kurti sunku, tačiau herojų yra. Paprasčiausiai paliksiu sąrašą, ko būtų galima pasiklausyti: Ермак, Falsegiver, Kickrox, Nuade, Wowod, Enter the Mind of Psychopath, The Air of Hiroshima, Путь, Grima ir, reklamos teisėmis, mano antrasis projektas Deadly Gangbang.

Bet vis dėlto labai gerai išvystytos black, grind ir punk scenos.

Kaip atrodo alternatyvinė/pogrindinė muzikos scena Kaliningrado srityje?

Mano mieste scena laikosi ant keleto žmonių pečių, tame tarpe ir mano. Vyksta daug “pasidaryk pats” festų. Pavyzdžiui, festivalis “Phobia”, kurį šiemet surengėme Baltijos pakrantėje. Pankai atsiveža grupių iš “didžiosios” Rusijos. Per uždarytas sienas grupių neatsiveši, darome iš to, kas yra. Pavyzdžiui, iki karo kelis kartus spėjau atvežti A Metaphor for Betrayal iš Vilniaus. Tikiuosi, jiems viskas patiko. Susirinko apie tris šimtus žmonių. Kai nedidelei grupei, tai visai gerai.

Ir pabaigai, Kantas ar Nyčė?

Ir vėl puikus klausimas! Nyčė. Jau vien todėl, kad Kantas per visą savo gyvenimą Kionigsberge nė karto nenuvažiavo prie jūros. Tai ne kionigiška (juokiasi).

Internete:

facebook.com/apeontherocket

youtube.com/channel