Prieš kelias dienas nauja atlikėja šėtono močia pristatė savo pirmąjį singlą “Temidė” ir sukėlė raibuliavimą Lietuvos tamsesnės muzikos paviršiuje. Vienas po kito pasipylė pagyrimai ir lyginimai su įvairiais užsienio atlikėjais. Intriga pasėta ir štai tavo dėmesiui pirmasis šėtono močios interviu. Paaiškėjo, kad viskas prasidėjo nuo vaikiško “Lietuvos balso”, o Aistės įkvėpimai ateina visai iš kitos scenos ir labiau susiję su 90s metalu nei indie shoegaze.
Dar vienas Snorre Bergerud virgin suicides linijos gaminys savo erdviu ir kiek nostalgišku retro atl-90s skambesiu suteikė geras startines pozicijas skambų šėtono močios vardą pasirinkusiai kūrėjai. Ji teigia, jog sceninis slapyvardis „šėtono močia“ gimė iš noro atsiriboti nuo aplinkinių lūkesčių: „Dainoje norėjome atskleisti mane kaip žmogų, nors pati slepiuosi po pseudonimu. Kartais atrodo, jog kad ir kiek besistengsi, vis tiek nuvilsi save ir kitus, tad pasivadinau save vardu, primenančiu blogį.“
Anot prodiuserio Snorre Bergerud, šėtono močia pasižymi unikaliu melodijų kūrimo būdu: „Labai didžiuojuosi daina, kurią sukūrėme kartu su Aiste. Jos dainavimas bei melodijų kūrimas yra ypatingas, tad ilgai dirbome, kad sukurtumėme išskirtinį singlą. Manau, jog mums pavyko.“
2020-ieji „Lietuvos balsas“, Aistė Mažeikaitė dainuoja Alinos Orlovos „Mėnulį“. Kas nutiko per tuos keletą metų, kad kukli tvarkinga mergaitė virto pirsinguota išsidažiusia šėtono močia?
Aš buvau dar vaikas, svajojantis apie tai, kas atrodė nepasiekiama, nežinojau, kas esu kaip individas. Jau ir tais laikais dažydavaus ir dažydavau kitus, kadangi tai buvo vaikų laida, dažytis “balse” neleido, stilių kontroliavo projekto stilistė, daug vietos išraiškai nebuvo. Kai 2019 m. filmavo laidas nelabai buvo aišku, ko tikėtis, ką galiu daryt, o ko ne. Tai buvo mano pats pirmas išlipimas į “tikrą“ sceną, kojos ir balsas drebėjo, buvau šoko būsenoje, tad nei judėt, nei savęs rodyt noro nebeturėjau. Kitą sezoną grįžau spalvotais plaukais ir besiginčydama su stiliste nuėjau iki finalo. Kai baigėsi, apėmė palengvėjimas, kad nebereikia dainuot popmuzikos, pagaliau mano idėjų nieks negalėjo nurašinėti, pradėjau kurti savo muziką ir savęs atradimo kelionę.
Paprastai alternatyvinės muzikos kūrėjai pradeda nuo „Garažo“, „Novus“ ar tiesiog interneto. Kas paskatino sudalyvauti „Lietuvos balso“ atrankoje? Kokias patirtis išsinešei iš šio televizijos projekto?
Kai sugalvojau dalyvaut, ką buvo tik paskelbtas “Lietuvos balso” atšaka “Lietuvos balsas. Vaikai”, anksčiau vis žiūrėdavau tą laidą ir svajojau vieną dieną pasirodyt televizijoje. Užsibrėžiau tikslą kitą sezoną save ten pamatyt, tačiau dar nebuvau susipažinus su Lietuvos muzikos scena, kad žinočiau apie “Garažą” ar “Novus”. Jei nebūčiau 5 metų praleidusi “balse”, dabar tikriausiai siekčiau “Novus” konkurso.
Iš “balso” daug neišsinešiau. Be to, kad mane vertė dainuoti popsą, nors siūlydavau Nirvana ar Black Sabbath dainas, vienintelis pliusas buvo, kai Vaida Deksnytė ir Monika Pundziūtė pamatė manyje tai, ką projektas bandė slėpti, ir pasiūlė mane prodiuseriui Snorre Bergerud, kai jis ieškojo naujų jaunų kūrėjų.
Vėliau mokeisi „Muzikalkėje“ pas Bjelle. Atrodytų, ėjai normaliu popdainininkės keliu, bet ne…
Atrodė lyg ėjau tuo keliu, bet jis lėmė tai, ko net nesiekiau, niekada nemačiau savęs kaip popatlikėjos, užaugau ant A. Mamontovo/Fojė, Bix ir Anties muzikos, apie tokias grupes kaip 69 danguje sužinojau tik mokykliniais laikais, matydama, kad kiti klausosi tokios muzikos.
Į “Muzikalkę” atėjau, nes pastebėjau, kad ten yra dainų rašymo ir kūrybos kursas. Atėjau, nes toks ir buvo tikslas – kurti savo dainas, bet nežinojau, nuo ko pradėt, ko imtis ir kaip tai vyksta. “Muzikalkėj” sukūriau 3 dainas, kurias buvo užduota padaryti. Pirmos dvi buvo išleistos, vėliau ištryniau.
Bjellės mokymus ir patarimus vis dar kartais panaudoju, bet didžiausias jos palikimas man asmeniškai – žinios, kaip naudotis “Ableton”. Nuo tada ir prasidėjo dieną naktį kuriamos demo versijos, kuriomis dabar užkimštas kompiuteris.
Ar yra tokios muzikos, kurios negali pakęst?
Negaliu pakęsti radijo popso. Turiu omeny muziką, kasdien grojamą radijuje ne dėl to, kad ji gera, o todėl, kad tai – kabinantis „būmčikas“. Tai yra muzika be vaizduotės ir be meilės, tai muzika dėl pinigų, o ne dėl meno.
Kaip atsidūrei pas virgin suicides skambesio puoselėtoją Snorre Bergerud? Turiu omenyje šio prodiuserio formuotas Emiliją Karosaitę ar Barborą Matuzaitę. Visų jūsų skambesys skirtingas, tačiau turi panašių nuotaikų.
Mane jam pasiūlė keli žmonės, jis man parašė. Šiaip galvojau, kad čia scam‘as, nes kodėl man rašytų Jauti ir Garbanoto prodiuseris? Vis dėlto atrašiau, susitikom susipažinti, šnekėjom daugiau apie asmenines vertybes ir nuomones apie pasaulį nei apie tai, ką veikdavau “balso” laikais. Išeinant priminė atsiųsti demo versijų mano jau turimų dainų. Tuomet prasidėjo karas Ukrainoje, buvau aktyvi šių įvykių informacijos skleidėja. Snorre pastebėjo mano iniciatyvą ir pasiūlė dalyvauti jo įrašinėjamame kūrinyje „Gal Ne Rytoj“, sutikau ir esu laiminga, kad galėjau prisidėti prie dainos, kurios perklausų pinigai aukojami Ukrainai.
Minėjai, kad klipui įkvėpė įvairūs mistiniai kūriniai, pavyzdžiui, Bram Stoker „Drakula“, Jim Jarmush „Išgyvena tik mylintys“, Neil Jordan „Interviu su vampyru””, o iš kur ateina tavo muzikiniai įkvėpimai? Man algoritmas po tavo klipo siūlo žiūrėti Garbage…
Mane labiausiai įkvėpia ’90-taisias paplitęs nu metalas, industrinis metalas ir progresyvus metalas. Grupės kaip Godflesh, Helmet, Nine Inch Nails, Belphegor yra tokios sudėtingos, emocionalios ir kartais spontaniškos. Elektronikos įsiterpimai į metalą man yra svarbiausia dalis kūryboje. Tai kaip “easter egg“ konceptas pačiose dainose, detalės, kurias išgirsi tik pakankamai kartų paklausęs dainos.
„Temidė“ – debiutinė tavo daina, siekiant moralės ir sielos išlaisvinimo. Galėtum plačiau papasakot apie vidinius demonus, kuriuos turi suvaldyti jų motina?
Ilgą laiką sirgau depresija, daug kovojau su vienišumu. Išsiugdžiau kūrybiškai elgtis su savo išvaizda, bet dėl tokio išskirtinumo žmonės dažnai manęs bijo, tad nauji ryšiai yra retenybė. Kai rašiau dainą buvau nevilty, nebemačiau prasmės gyventi… Kiek anksčiau savo mamai papasakojau apie šiuos jausmus ir ji man pasakė: „Nėra nieko skausmingesnio nei laidoti savo vaiką“. Įlipau į jos batus ir supratau, kad turiu gyvent bent dėl mamos, jei ne dėl savęs. Apie tai ir daina – pasiaukojimą dėl kitų.
Dainoje užslėptai kovoju ir su buvimu moterimi, žvelgdama į romantinius santykius iš jos perspektyvos. Nepakenčiu, kai su moterimis elgiamasi kaip su objektyvais, sunku atrast emocinį ryšį su vyrais, kai jų elgesyje matau ne absoliučią meilę, o tik materialią ir kūnišką meilę.
Kokių atsiliepimų jau teko girdėti apie savo aklą „Temidę“?
Kol kas viskas teigiamai, jau klausė, ar esu industry plant (juokiasi). Bet už mano vardo nėra jokių record leiblų ar vadybos. “Temidę” galėjau išleisti tik dėka AGATA fondo finansavimo, tad piniguose tikrai nesimaudau, kad galėčiau kūrybą leisti laisvai ir kada panorėjus. Nežinau, kada vėl galėsiu išleist ką nors naujo, nes muzika vis dėlto brangi sfera.
Šis singlas – tavo pusės metų darbas. Kai kas pasakytų, ką taip ilgai veikti su viena daina? – atėjai, įrašei ir viskas.
Daina šiaip užtruko daugiau nei pusę metų, maždaug nuo kovo mėnesio, kai sirgdama dažnai prarasdavau balsą. Iš nuobodulio pradėjau grot, sukūriau keistą gotišką, vampyrinę aranžuotę. Nusiunčiau Snorrei ir jis pasakė, kad tai – vienas iš top3 keisčiausių demo dainų, kurias jis yra girdėjęs ir pasiūlė tęsti kūrybą, nes pagaliau atsiunčiau dainą, reprezentuojančią mane pačią.
Tuo metu baiginėjau mokslus, tad egzaminai ir pasiruošimas trukdė rasti laisvo laiko kūrybai. Prie dainos dirbo ir Snorre Bergerud, vėliau prisijungė ir Bjorn Holmesland, abu jie užsiėmę dar ir kitų atlikėjų dainomis/albumais, tad visiems trims rasti laiko buvo iššūkis.
Prasidėjus įrašams augo ir užsivedimas padaryti kuo geresnę dainą. Likus miksavimui ir masteriui, visi pradėjome keliauti, tad laiko dar labiau trūko. Beje, laiko trūkumas tapo teigiamu dalyku, nes tai suteikė laiko giliau apsvarstyti, ko dar noriu iš dainos, kokių elementų trūksta. Daina tapo pilnai išpildyta, nes turėjau laiko apsvarstyti kiekvieną garsą ir seką.
Daug kas sako, kad pastaruoju metu vyksta kova tarp Blogio ir Gėrio. Tiksliau ji vyksta nuolat, bet dabar itin suaktyvėjusi. Kokios tavo, kaip šėtono močios, prognozes žmonijai ir Žemei?
Blogis niekada nedings, visada atsiras naujas blogis ar atgims senasis. Nuoširdžiai nuvilia dabartinė Seimo situacija, Putinas, klubų kultūra, JAV prezidento rinkimai. Gėris yra žmonės, drįstantys skleisti žodžius prieš šiuos blogius. Tačiau, kad ir kiek žodžiai gali būti stiprūs, retai nugali teisybė. Nežinia, kiek dešimtmečių lauksime absoliučios lyčių lygybės, partnerystės įteisinimo ir sovietmečio požiūrio išnykimo.
Kas toliau, a?
Dabar vėl dirbu tėvo garaže kurdama naują muziką, tačiau niekas, įskaitant ir mane, nežino, kada vėl galėsiu dalintis kūryba, nes tikiu kokybe, o ne kiekybe.
Internete:
Komentarai