GRAVEL @ Siena, balandžio 19

Panašu, kad balandžio 1-osios pranešimas apie GRAVEL išsiskyrimą nebuvo melagių dienos pokštas. Nors broliai scenoje nebesipyko, o Tomas Sinickis neištarė aiškaus ir nenuginčijamo „Ne“, paskutinysis koncertas buvo persmelktas atsisveikinimo nuotaikos.

Lapkričio 24-ąją GRAVEL pirmąkart grojo Kaune, klube „Siena“. Koncertui puikiai pavykus, atrodė, jog šiuos lietuviškojo britroko (skamba kaip kojų rankšluostis) pionierius laikinojoj sostinėj mes išvysim dviženklį kartų skaičių. Laikas bėgo ir GRAVEL tikrai grįžo į Kauną, į tą pačią „Sieną“, su tuo pačiu apšildančiu OASIS koncerto įrašu ir dauguma tų pačių veidų publikoje. Skirtumas tik tas, kad į sceną lipo nebe „Lietuvos roko viltys“, o „dar viena išyranti alternatyvios muzikos grupė“.

Daug nevėluodami Tomas, Miroslavas, Erikas ir Vladas lipo į sceną ir be jokių pasisveikinimų ar dainų įžangų sugrojo „Easter Song“, „Aš išpjoviau tavo širdį“, „GFC“ ir „Complete“. Akimirkai buvau patikėjęs, kad Sinickis nusprendė išsityčioti net ir iš savo klausytojų ir nebendravimą su jais tęsti viso koncerto metu. Laimei, klydau. Nuskambėjus „Foreign Policy“, kuomet publika vieningai traukė „Why did you have to go on such a beautiful morning?“ ir dar kelioms dainoms, prasidėjo smagioji vakaro dalis.

– Čia paskutinis mūsų koncertas, tad aš labai noriu išsi*yzdavoti iš daugybės žmonių. Ei jou jou jou, kur jūsų rankos? Nagi sukelkite triukšmo! Na kas čia toks?
– …Diawara?
Teisingai, Diawara! Operatoriau apšvieskit man tą merginą teisingai atsakusią. <…>

Panašių epizodų buvo pakankamai. Sunku viską tinkamai perteikti žodžiais; faktas, kad toks bendravimas su publika daugelį GRAVEL klausytojų traukia į grupės koncertus ne mažiau, kaip pati muzika. Tomas moka pasiversti klounu, kuris priverčia žiūrovą juoktis ne iš jo paties, o iš pašiepiamų objektų, tarp kurių tą vakarą buvo ne tik Viktoras Diavara, bet ir kaip įprasta, Andrius Mamontovas. Pažiūrėkit ir spręskit patys:

Vėliau, kai Tomas pradėjo groti Aguileros „Genie in a Bottle“ ir Britney Spears „Hit Me Baby One More Time“ didžioji dalis jau nebedainavo. Beliko stebėtis, kaip tas scenoje sėdintis, iš pirmo žvilgsnio, nevalyvas vyras, vienas sugeba valdyti kelių šimtų jaunuolių minią.

Priešingai nei ankstesniuose GRAVEL koncertuose, šįkart nuskambėjo ir vienas rimtas koveris, STARSAILOR daina „Alcoholic“. Tokius įrašus norisi rodyti visiems teigiantiems, kad Sinickis nemoka dainuoti:

O čia vardan atmosferos pajutimo:

Akustinė programa buvo tik menka koncerto dalis. Iš viso tą vakarą GRAVEL grįžo trims bisams ir sugrojo bene visus svarbiausius savo kūrinius, išskyrus „Trust“ (trūko pianino), „O mano meilė“ (trūko antro mikrofono) ir „Lisa“ (jei netrūko nieko). Nuskambėjus „Round and Round“ akordams publika gavo paskutinę progą išsišėlti:

(ačiū zvyraslt ir jusdoite už visus video)

Viskas prasidėjo nuo „Round and Round“, viskas ja ir baigės. Ašarų niekas nebraukė, bet, nemeluosiu, buvo liūdna. Per tuos du, didesnio ar mažesnios populiarumo metus, GRAVEL sugebėjo įrodyti, kad Lietuvoje, net ir grojant alternatyvią muziką, galima įnešti rimtos sumaišties ir įgyti triženklį skaičių gerbėjų. Kalnų jie nenuvertė, roko revoliucijos taip pat nesukėlė, tačiau paliko bent 30 vertų dėmesio dainų ir sugrojo keliuose įsimintinuose koncertuose, kaip kad šis paskutinysis „Sienoje“. Dabar reikia laukti naujos „Lietuviško roko vilties“ tikintis, kad Sinickis ir co patvirtins gandus ir sugros ankščiau savo keiktame „Be2gether“ festivalyje. Taško dėti vis dar nesinori.