Terno Vilna baigiamasis koncertas @ Kirtimų Taboras

Mes grįžome į pragaro akį. Tikriausiai tokiu sakiniu reikėtų pradėti straipsnį apie Tabore vykusį koncertą. Kaip jau buvo rašyta, lietuvių supertautai tai kultūrinis šokas ant namų slenksčio, o ne Pietų Amerikos didmiesčių favelose…

Netikėta, tačiau Taboro prieigose mus pasitinka netvarkingai pakelėse išrikiuotų automobilių eilės. Spraudžiamės gilyn ir randame vietą prie pat garsiojo policijos kiosko , pasak legendų, ne vieną kartą bandyto padegti. Koncerto teritoriją juosia tvora, už kurios matyti muzikos besiklausančių žmonių siluetai ir suraukti apsauginių veidai. Prasmukę pro paslaugiai atvertus vartus, patenkame į minią, kurios didžiąją dalį sudaro romai, ketvirtadalį žurnalistai ir fotografai, o visus likusius priskiriame „atsitiktinai užklydusiems”.

Pirmoji vakaro grupė buvo sunkiai ištariamo pavadinimo flamenko projektas iš Ispanijos. Trys romų tautybės muzikantai ugningu balsu ir aistringa gitara bandė sužavėti romus, tačiau jiems, mano nuomone, nelabai pavyko. Reikia pripažinti, kad grojo jie tikrai gerai, tik gal ne toje vietoje ir ne tuo laiku. Be to, nors įgarsinimo kokybė buvo puiki, atrodo, jog volume buvo atsuktas iki aukščiausio taško, buvo tikrai per garsu…

Po trio iš Ispanijos atėjo eilė vieniems įdomiausių vakaro pasirodymų – prieš keletą dienų tabore vykusio talentų konkurso nugalėtojų dainoms bei šokiams. Pirmoji ledus pralaužė įspūdingo balso Svetlana Koldaras, atlikusi romantišką baladę pritariant akustinei gitarai. Po to minią bandė užvesti hip-hop atlikėjas Modestas ir jam akomponuojantis beat-box meistras. Nors jiems, akys spėja, ne daugiau kaip 15 metų, vaikinai žino, kaip užvesti publiką. Iš pradžių atlikę dainą, vaikinai desertui pademonstravo šokį, nė kiek nenusileidžiantį madinguose Timbaland ar Britney Spears klipuose besiraitančių šokėjų judesiams.

Talentų konkurso nugalėtojų pasirodymą baigė trečiosios vietos laimėtojos Konsuelos Maciulevičiūtės ir jau minėtosios Svetlanos Koldaras duetas. Merginos atliko dainą, prie kurios visą savaitę dirbo su prodiuseriu iš Prahos. Kaip sakė renginyje sutiktas pažįstamas relklamščikas, šiuo atveju kokybė nėra taip svarbu, esminis dalykas yra procesas. Visgi dueto atliktas Madonnos „Frozen” koveris, ypač S.Koldaras subtilus dainavimas paliko gerą įspūdį.

Su reklamščiku ilgiau pakalbėti nespėjau, nes į sceną pakilo Bango Collective. Šįkart tai buvo ne duetas (Bango – vokalas, Pablik – elektronika), bet grupė, mat prisijungė ir ispanų flamenko atlikėjai. Apibrėžti šį pasirodymą labai sunku. Pynėsi storas bytas ir smulkūs flamenko gitaros garsai, vėliau prisijungė Bango balsas, rimuojantis romų kalba. Skamba keistai, bet toje garsų ir žmonių painiavoje skambėjo muzika, graži muzika. Pefrazavus vieną žinomą filosofą, Bango Collective galėtume pavadinti „žmonių ir garsų sąskambiais”.

Natasha Atlas…tai buvo įspūdingas vakaro pasirodymas . Retai kada Lietuvoje išgirsi arabiškas melodijas bei tekstus atliekančius muzikantus. Natasha, kurios tėvas egiptietis, gimė Belgijoje ir laiko save musulmone. Auksine suknele apsirėdžiusi įspūdinga moteris ant scenos dainavo bei šoko subtiliai, gražiai ir užburiančiai. Jai pritarė bosinė gitara, būgnais, bongu bei klavišiniais groję likę grupės nariai.

Pasirodymas prabėgo sklandžiai, garso kokybė buvo puiki. Taigi, galėjome mėgautis arabiškasis ritmais, nepakartojamu atlikėjos balsu ir šokiais… Išties, rašau kaip kokia „užburta”, buvo labai gerai.

Įdomu buvo stebėti įvairiausią publiką: vaikus, jų tėvus, aukštakulniais bei ilgais sijonais pasipuošusias romes, lietuvius su sportbačiais ir kitus miesto gyventojus šokančią pagal šią muziką. Scenos fone – komunistinių laikų pastatai, nušviesti auksinės Natashos suknelės…

Kad būtų aiškiau, apie ką eina kalba – deja, neturiu filmuotos medžiagos – viena Natashos atlikta daina, I Put A spell On You koveris, kurią ji vakarykščiame koncerte sugrojo beveik paskutinę:

Po šio pasirodymo dingo elektra, tad kurį laiką turėjome tempti laiką. Vaikščiojome po taborą. Išties visi nevietiniai išėjo į „ekskursiją”, visi grupėmis…vargingas tas taboras: namukai su skylėmis stoguose, sienose, skurdi buitis. O žmonės gyvena toliau…

Grįžom į renginio teritoriją, kur netrukus prasidėjo vokiečių grupės N.O.H.A. – Noise Of Human Art – koncertas. Tada ir prasidėjo „tusas” renginio svečiams. Žmonės išsišoko, nors atrodė, kad dalis romų nesupranta, kodėl visi atvykėliai šokinėja pagal „rytietišką džiazuotą dnb”. Pirmieji grupės gabalai tikrai patiko, nors vėliau muzika pradėjo kartotis bei dainų jėga išnyko, liko kažkas panašaus į ne itin įdomų klubinį džiazą. Šiaip ar taip, pasirodymas buvo vykęs, vokalistė su publika bendravo šiltai ir žavingai. Po kurio laiko gyvi, sveiki ir patenkinti išvykome iš taboro. Atmosfera buvo puiki. Tai neeilinis renginys klube ar gamtoje, o išties vykęs kultūrų, kurios beveik niekada nebendrauja, komunikavimas. Neįsivaizduoju, kur kitur jis turėtų vykti, kad galėtum pamatyti, pavyzdžiui, romes šokančias drauge su lietuvėmis – laisvai, atvirai ir linksmai. Jokio skeptiškumo ir atvirumas lydėjo dažną atvykėlį, o koncertas…muzika suartina!

http://www.youtube.com/watch?v=8Mc3qEAebX4Terno Vilna