Gilų viduržiemį vienoje Užupio virtuvių debiutavo nauja grupė Los Turbos. Įvairiuose kituose projektuose savo įgūdžius tobulinę muzikantai užsuko Lietuvoje gana retą rokenrolinį skambesį. Po dar kelių koncertų tokiose skirtingose vietose kaip Vilniaus centre esantis klubas “Soulbox” ir pačiame pakraštyje įsikūręs Kirtimų kultūros centras, apie šį trio prašneko ne vienas melomanas. Faktas, kad Los Turbos matysime ne viename vasaros festivalyje, o tuo tarpu prisėdom keletui žodžių su jais.
– Trumpai. Kaip Los Turbos virto realybe?
Ignas: Rytis buvo egzistencinėse kančiose su The Dominoes, aš buvau egzistencinėse kančiose, nes išsiskyrė The Analfists, o Audrius buvo egzistencinėse kančiose nes grojo regį…
Audrius: Na, egzistencinės kančios man nebuvo. Tiesiog jau kurį laiką grojau tik dub reggae. Norėjosi groti energingesnę muziką.
Rytis: Aš taip pat norėjau tobulėjimo vardan pradėt groti greičiau ir sudėtingiau.
Ignas: Jo, aš tai visą laiką mėgau bpm’us. Tai va, galvoju, reik vėl pradėt grot, nes metus buvau negrojęs po The Analfists išsiskyrimo, su Audrium išvis seniausiai grojom kartu. Man atrodo atitinka gitaros brazdenimas su “hetuku”. O konkrečiai tai festivaliai suvedė, pasišlaistėm kartu su Audrium vienam festivalyje, su Ryčiu kitam. (juokiasi visi) Tai va, taip Los Turbos gimė 2012 vasarą.
– Kodėl, jūsų nuomone, Lietuvoje tokia prasta situacija su rokenrolu, plačiaja prasme
Rytis: Lietuvoj apskritai plačiaja prasme prasta situacija (visi juokiasi).
Ignas: O su kuo gerai Lietuvoj?
Audrius: Su lazeriais.
Ignas: Jo, su rokenrolu nebuvo niekada gerai Lietuvoj. Nėra gilių šaknų ir rokenrolo kultūros.
Rytis: O tai pala pala, išsiaiškinam kas yra rokenrolas?
Ignas: Šiaip greita…
Audrius: Nuotaikinga…
Rytis: Imam rokenrolą kaip pagrindą, penkiasdešimt kažkelinti ir kas po to buvo iki psichodelinio roko.
Ignas: Jo, iki septyniasdešimtųjų. Lietuvoje, manau, nebuvo kultūros. Buvo hipių, bet gal užsikniso darbe.
Rytis: Pas mus džiazo mokykla. Bet jeigu apie roko muziką apskritai kaip tokią ir kas su ja susiję, tai prastai todėl, kad trūksta asmenybių, sugebančių giliau žvelgti į tikrovę, išskleisti ją savitu, įtaigiu būdu. Mano manymu, gera roko muzika yra ta, kuri tave priverčia patikėti, nuo kurios tu negali pasislėpti, kuri pribloškia tave savo grynumu ir asmens patirties intensyvumu.
Ignas: Aš apie tai, kad tėvai neperdavė, o tėvams seneliai neperdavė kultūros, kurios tuo metu čia nebuvo. Buvom susirūpinę kitais dalykais, o už Atlanto visi varė… Tai tuoj bus gera situacija (visi juokiasi).
– Lietuvoje psichobillis, rokabilis ir kiti -biliai, galima sakyti, yra nežinomi. Pasakykit kelis šių kultūrų raktinius žodžius/pavadinimus, kuriuos reikėtų įvesti paieškoje?
Ignas: Man rokabilio tevas Carl Perkins, tačiau pamilau šią muziką išgirdęs italus The Hormonauts.
Audrius: Mano pažintis su -biliu prasidėjo, kai atvažiavo koncertuoti Hellhound Frenzy. Tas kontraboso garsas, bendra nuotaika. Vėliau išvydau King Kongs, The Valkyrians, Messer Chups.
Ignas: Manau, mes nekompetetingi kalbėt apie rokabilį, psichobilį. Man asmeniškai keista, kad “turbas” priskiria prie psichobilio. Sutinku, nuotaika šiek tiek horror ir piktesnių stavkelių netrūksta, bet šiaip mes nuo surf’uko atėję.
– Visi trys pakankamai ilgai grojote kitose grupėse (Lagamino Turinys, The Analfists, Mekas Duo, Ministry of Echology, AVaspo, Radijo Gaublys ir kt.), ką naujo jums suteikė Los Turbos?
Audrius: Man – tai nauja grupė ir reikia kitaip groti, didis iššūkis groti tokiu tempu, sujunginėti kūrinius…
Ignas: Labai faina su Ryčiu iš tikro, nes kuriam gan skirtingus dalykus, bet kai juos sujungi, idomių dalykų išeina.
Rytis: Gerai dirbasi.
Ignas: Ir visai iššūkis be vokalo grot, nes viską instrumentai pasakoja.
Rytis: O man didžiausias iššūkis, nes reikia dviem rankom poliritmiškai groti ir dideliais greičiais. Ir pagaliau, atrodo, jeigu ilgiau užsitęs grojimai su Los Turbos, tai gal ir išmoksiu grot (juokiasi).
Ignas: Jo, ir pagaliau senovinis vaibas atsirado, o grojau dešimt metų ir nė vienoj grupėj nebuvo seno kinematografinio vaibo, kurį labai mėgstu muzikoje.
– Instrumentinė muzika, jei tai ne elektronika ar džiazas, dažnai iškelia klausimą – o kaip su vokalu?
Audrius: Ką?
Ignas: Tai kodėl nėra vokalo…
Rytis: Pačios šios muzikos šaknys yra be vokalo ir didžioji dalis surf’o grupių apskritai groja be vokalo. Nes ši muzika melodinga ir nereikia jos perkraut žodžiais.
Ignas: Stiliaus pionieriai buvo padugnės, neturintys darbo ir visą laiką praleidžiantys paplūdimy, tačiau kai surf’as pradėjo nežmoniškai populiarėti, atsirado The Beach Boys tipo grupės, kurios iš tikro grojo tų laikų poproką. Yra nuomonių, kad įdėję vokalą į surf’o muziką, jie kaip ir užbaigė tikosios surf’o muzikos epochą, gyvavusią vos keletą metų.
Audrius: Nebuvom nusprendę sudėties, pradžioj negalvojom, kad grosim be vokalo.
Ignas: Pradžioj išvis negalvojom, kaip grosim, vokalo tikrai trūko, o kai atėjo Rytis, viskas užsipildė nuotaika ir nusprendėm, kad kol kas tikrai nereik vokalo.
Audrius: Nebent išprotėjusio saksofonisto.
Ignas: Jo, aš tai galvojau tokia psichuojanti mergina tiktų. Tai gal vieną dieną…
Audrius: Gal kokiam festivaly…
– Jei Los Turbos dainuotų, tai apie ką?
Rytis: Savo žanro rėmuose – apie automobilius ir jų dalis, kurios atgyja, prikėlinėja mirusiuosius ir prievartauja piene su paviršiuje plaukiojančiais vaisiais besimaudantį kleboną, kuris savo ruožtu vienam Centrinės Azijos pirkliui jau buvo suplanavęs parduoti ksilofoną, išdainuojantį tinkamiausią laiką sveikai mitybai ir efektyviai maldai. Ir kiekviena nauja daina to paties pasakojimo tęsinys arba kitoks variantas. Kažkam rimtesniam ir gilesniam mano galvai trūksta pastabumo, grynos minties ir svarbiausia rašymo gabumų ir patirties.
– Apie ką galvojat, kai grojat gyvai?
Rytis: Šitas geras…
Audrius: Daug dalykų sukasi galvoj, jaučiuosi išsitaškęs. Sunku susikoncentruoti, vis išlenda kokia su kūriniu susijusi nuotaikėlė ir būna, nuskęsti.
Rytis: Išvis sunku sakyti, ką galvoji, nes būna visai kita būsena ir nelabai spėji kažką… Akys per klaviatūrą laksto, o tuo pačiu metu grynai visas emocinis būvis yra. Ir minčių kažkokių konkrečių ar vaizdinių nėra. Vat per repeticiją bandžiau jūrą, bangas įsivaizduot, tai visai kitaip skamba, jau trečią repeticiją…
Ignas: Jo, aš tai bandau galvot, kas kūriny toliau bus. Bet vaizdiniai eina, audrina vaizduotę.
Rytis: Gali užsiaudrinti vaizduotę ir pramazinti viską…
– Spėju, Los Turbos nėra jūsų pagrindinė darbovietė, gal net atvirkščiai – užklasinė veikla. Ką “turbos” veikia, kai negroja?
Ignas: UAB “Los Turbos” (visi juokiasi). Gal labiau VšĮ. Niekad negrojau, kad pragyvenčiau iš muzikos.
Rytis: Būtų gerai, bet čia reik įdirbio…
Audrius: Esu susimąstęs, bet ne su šiuo kolektyvu. Čia toks ant jaukumo, o ne masės.
Ignas: Tai ką “turbos” veikia? Aš, Ignas Meilūnas, darau animacijas ir važinėju dviračiu.
Rytis: Dirbu metalo apdirbimo stakles parduodančioje UAB ir auginu dukrą.
Audrius: Aš gyvenu šeimyninį gyvenimą ir dirbu fotovoltainių elementų gamykloje.
Ignas: Su ta intencija, kad Lietuvoje kada nors bus saulėta… Slidu, slidu.
– Los Turbos – racionalus ar iracionalus pradas?
Audrius: Jo…
Ignas: Reik pagūglint… (juokiasi)
Rytis: Yra muzikos teorija, yra apibrėžti stilistiniai rėmai, juose mes ir kuriam. Bet, kita vertus, tos stavkės iš emocijos…
Ignas: Aš, kaip savamokslis, tai man iš kitos rankos viskas atėję. Rytis irgi nelabai akademikas…
Rytis: Oi ne.
Audrius: Aš tai eksperimentuoju ir kiekvieną kartą groju vis kitaip.
– Ar girdėjote apie tokią a.a. lietuvių indie grupę Turbinos? Jums gal reikėtų vadintis Turbinai?
Rytis: Jo, jo, jo.
Ignas: Vieną gabalą tai itin mėgstu, jis vadinasi „Nekenčiu“ .
Audrius: Girdėjom.
Rytis: Teko būti jų koncerte, įdomiom aplinkybėm. Rudenį 2002 m. pirmą kartą apsilankiau “Green” klube, vyko eilinis pastarojo uždarymo koncertas, grojo daug grupių, viena iš jų – Turbinos, pamenu, buvo su raudonais triko, skambėjo linksmai. (Iš tiesų, koncertas vyko 2001 m. rudenį, o tąsyk grojo ne Turbinos, o Bombiška, ak tas laikas.)
– Kol kas grojate tik nedideliuose, galima sakyti, ekskliuzyviniuose, vakarėliuose. Tačiau, panašu, kad susidomėjimas jūsų kūryba kyla ne tik underground’e. Gal jau turit pakvietimų iš vasaros festivalių?
Ignas: Tuoj kalendoriuką išsitrauksiu… Esam neoficialiai pakviesti į penkis vasaros festivalius. Dar artimiausiu metu grosime tris, keturis koncertus. Dar kalbam su draugais Avarinis Įėjimas, per “Gatvės muzikos dieną” padaryti koncertą po vienu iš Vilniaus tiltų.
Audrius: Tai bus dar vienas ekskliuzyvinis koncertas.
Rytis: Per vasarą spėsim ir pabost.
Audrius: O dėl susidomėjimo…
Rytis: Džiugu.
Audrius: Importinis alus…
Ignas: Gyvenimas gerėja, kaip sako.
Komentarai