Authors Direktorius
Skylėnas Rokas Radzevičius apie dramaturgiją, maratoną, roką ir kitus miraklius
1995 metais scenografė, dailininkė ir režisierė Vega Vaičiūnaitė (1962–2004) subūrė aplinkos teatrą “Miraklis”, kurio muzikiniai reginiai su milžiniškomis lėlėmis šešerius metus vykdavo netradicinėse Vilniaus senamiesčio erdvėse. Nors šis teatras gyvavo palyginti trumpai, jį iki šiol daugelis mena kaip ypatingą reiškinį: rengiami proginiai […]
“K-lab” – komunikacijos laboratorija “gete”
Galbūt todėl, kad Karoliniškės (arba kaip mes vadinome “Koraluose”) – mano gimtasis rajonas, “K-lab” iniciatyva iškart patraukė dėmesį. Eksperimentinė komunikacijos erdvė tipiniame Karoliniškių daugiabutyje? Skamba kaip utopija. Vienodos pilkos betoninės “dėžutės”, daugybė automobilių, skersvėjų košiami kiemai, aplaužytos vaikų žaidimų aikštelės. Nors taip vadinamuose mikrorajonuose gyvena dauguma miestų gyventojų, dažniausiai tai yra komunikacijos prasme maksimaliai izoliuotos erdvės.
Čiubas su Erkė Maiše: brandintas lietuviškas punk
Punk’s not dead? Pankai – ne diedai! Galbūt gatvėse mažiau spalvotų skiauterių ir užrašų ant odinių striukių nugarų, tačiau tarp mūsų, neabejotinai, daug pankų. Nenorinčių plaukti pasroviui popkultūros kanalizacijos vamzdynais, kuriančių savo paralelinį gyvenimą. Praverti šio pasaulio uždangą galėsi jau spalio pradžioje, kada “Pogo” klube legendinė Vilniaus pankroko grupė Erkė Maiše pristatys savo naujausią albumą “Kelio atgal nėra”.
“Streikas”: pirmasis Mark Splinter įrašas imdb.com
Rugsėjo 25-ąją numatyta buvusio mūsų bendradarbio, režisieriaus Romo Zabarausko filmo “We Will Riot” aka “Streikas”, premjera. Tai turbūt pirmasis lietuviškas meninis filmas taip stipriai susijęs su muzikiniu pasauliu. Filmo kūrėjai kvietė mus filmuotis masinėse “klubinėse” scenose, vėliau tyzino making of’ais. Mark Splinter visada stovėjo šalia režisieriaus ir kaip koks Krapikas Kazlauskui patarinėjo, kaip geriau viską padaryti muzikos srityje.
Zacho “Lietuva” ir pirmasis Vilniaus gatvės meno festivalis
Vasaros pabaigoje praeivių dėmesį patraukė jau gerokai apmirštas kino teatras “Lietuva”, tapęs savotišku Vilniaus įtakos zonų dalinimosi kovų simboliu. Būtent jo fasadą savo pirmajai “drobei” pasirinko Vilniaus gatvės meno festivalio organizatoriai. Dabar čia jau puikuojasi vilniečio ekspatriato Ernesto “Zacho” Zacharevičiaus kūrinys – marionetes primenantys žaidžiantys vaikai tarp didžiulių delnų.