Authors Romas Zabarauskas

Francois Ozon/vis dar perspektyvus

François Ozonas provokuoja savo filmų temomis, kurioms apibendrinti dažnai tiktų žodis seksualumas: ne vienu ir ne dviem atžvilgiais – nuo queer iki Freudo; nuo Catherine Deneuve ir Fanny Ardant bučinio iki mamytės, sapnuojančios seksą su sūnumi. Provokuoja Ozonas ir sinefilija – ne vienu savo filmu šis režisierius perdirba, interpretuoja kino klasiką, filmo žiūrėjimo procesą paversdamas žaidimu „atspėk, kur matei jos pirštines?!“ ir pan.

Sirenos / Fabre ir Castellucci

Festivalis baigėsi. Metas jį aptarinėti: visų pirma, Jan Fabre – The TIGER LILLIES – Romeo Castelucci trejybę; paskui – kelionę autobusu su monologais ir Lagarce‘o pjesės skaitymą; galiausiai – lietuvių sezono naujienas. Tačiau šiame straipsnyje aptariu tik du, mano manymu, įdomiausius festivalio reginius – Fabre „Rekviem metamorfozei“ ir Castellucci „Tragedija Endogonodia“.

Chicks on speed „Batų ekstazė“ @ ŠMC

Kaip visada, lietuviams sunku versti. Gal dėl to kalti ne vertėjai, o pati lietuvių kalba; bet vis dėlto „Shoe fuck“, parodos pavadinimo originalo kalba, tikrai neatitinka lietuviškai poetiška „Batų ekstazė“. Dar sunkiau išversti pačių menininkių grupės pavadinimą – „Chicks on Speed“. Pašėlusios mergikės?

John Waterso kinas: camp, trash, queer.

Lietuvos ekranuose neseniai įvyko miuziklo „Lakas plaukams“ (Hairspray) premjera. Šis filmas, patiksiantis ir įtiksiantis tokiai mistiškai būtybei, kaip „visa šeima“, yra Brodvėjaus miuziklo ekranizacija; o Brodvėjaus miuziklas sukurtas pagal režisieriaus Johno Waterso 1988-ųjų filmą tuo pačiu pavadinimu. Todėl tai puiki proga bent paviršutiniškai panagrinėti dalykus, apie kuriuos Lietuvoje, deja, beveik nekalbėta – apie Johno Waterso kūrybą, ir su ja susijusias sąvokas: camp, trash ir queer.

Interviu su Frans Weisz

Apie vaikų ir filmų skirtumus bei panašumus, gyvybiškai pavojingą aktorių darbą, filmus, kuriuos apibendrinus galima pavadinti melankomedijomis ir daugybę kitų dalykų šypsodamasis pasakoja garsus olandų kino režisierius Frans Weisz.