NEPASTEBĖTI RAŠYTOJAI UŽ TRIS KAPEIKAS. Galvojau, kaip čia ryškiau pavadinus recenziją apie Šaltenį. Pirmasis variantas – „Visi nepastebėti rašytojai“. Iš tiesų Saulius priklauso tai kategorijai kūrėjų, apie kuriuos dažniausiai TIK mokomės mokykloje. Kaip Sigitas P. (Tas pats, kurio Šlepikas prisiekinėja […]
O visgi tai nėra literatūra, kaip aš ją įsivaizduoju. Detektyvus, kaip, beje, ir meilės romanus – net pačius garsiausius – visuomet laikiau laipteliu žemesne rašliava nei filosofinius veikalus, postmodernistų išsikalinėjimus ar realistų paslėptaprasmius romanus. Knygos, kurių paskirtis – tik linksminti […]
Norėčiau pasivaikščioti su juo. Nebūtinai po Niujorką, manau, jam nebūtų svarbu – visi miestai vienodai šlykštūs. Manau, kad tai jis man įskėlė pirmąją kibirkštį eiti. Lietui lyjant, pūgai siaučiant, eiti vienam ir jausti magiją, suprasti, kad tai didingiausios tavo gyvenimo akimirkos.
Kurtas Vonegutas taip niekada ir neprarado visų Kilgoro Trauto bruožų. Kilgoras Trautas, leiskite priminti, rašytojas – fantastas, visiškai nesėkmingas ir nepelningas, kurio knygos parduodamos pornografijos knygynėliuose ir yra iliustruotos „bebriukais“. Daugybe aukščiausios kokybės bebriukų (jei norite pamatyti, kaip atrodo bebriukas, vieną pavyzdį galite rasti „Čempionų pusryčiuose“).
Straipsnio autorius visiškai nenori pavadinimu teigti, esą skaitantys šią apžvalgą (jei galima tai taip pavadinti) yra idiotai, nemokšos ar profanai. Tačiau neatmeta galimybės, kad būtent taip ir yra. Autorius norėtų prisipažinti, kad, ko gero, pats yra nemokšiškesnis už skaitančiuosius. Taip pat pavadinimu nebuvo ketinta įžeisti Lietuvos ar pasaulio žaliųjų judėjimo.