Apžvalgos
Kaip parduodamos lietuvaitės
Žiauriausios ir sunkiausios romano scenos aprašytos groteskiškai, bet ne tragiškai – galima tik įsivaizduoti, kiek šauktukų čia būtų pridėjusi Dalia Jazukevičiūtė. Apie H. Wassmo. “Stiklinę pieno”
Jono ir mūsų krizės
Atsiminimai iš Ežio inkubatoriaus: „Atrodo, kad netolimos ateities Lietuvos kine galima bus tikėtis mažiau skausmingų žvilgsnių pro langą į darganą“
Golden Parazyth @ woo
„I’m not a dj“ parašyta jo MySpace. Ir jis tikrai ne didžėjus – jis Lietuvos muzikantas, išsiskiriantis sava elektronine muzika ir dirbtinio garso fono persmelktu dainavimu vakarėlių metu.
Antony and the Johnsons – The Crying Light (Secretly Canadian, 2009)
Nors šis albumas vienareikšmiškai laikomas „šviesesniu“ už savo pirmtaką I Am a Bird Now, bent pusė dainų vis tiek tiktų į sąrašą „muzika, kuri skambės per mano laidotuves“.
Iš paskos pabėgančiam nuo pasaulio
Tiesa, kadangi anot M. Unamuno „šlovės dangus nėra labai erdvus“, galima tiesiog susirasti kažką, kas jau pažino visą tą turbūt neišmatuojamą niekybę. Tam iš visos širdies rekomenduoju Joris-Karl Huysmans „Atvirkščiai“.