Apžvalgos

«Боль» tiki ašaromis

Prakalbus apie festivalį “Боль” ir atostogas Maskvoje, žmonių reakcijos buvo skausmingos. Galbūt todėl, kad “Боль” rusiškai reiškia skausmą. Iš pradžių televizijoje nugirdau vieno greitai sukonservatyvėjusio Algio nuomonę, kad, maždaug, normalūs žmonės savo noru į tą pusę nevažiuoja. Matyt, jam vis dar svastikos sukasi greitai.

TMW 2019 – rytojaus muzikos, meno ir idėjų festivalis

Paskutinis “Tallinn music week” (TMW) matytas atlikėjas – smulkutė Melissa Gan aka respectfulchild, atvėsinusi kelių dienų muzikinę karštinę savo užloop’intu smuiku Estijos meno akademijos auditorijoje. Atmosfera kažkuo priminė Ruth Ozeki “Knygą laiko būčiai”. Galbūt todėl, kad abi jos – išeivės iš Azijos šiuo metu gyvenančios Kanadoje. Šio kontinento akcentų buvo ir daugiau.

Berlinalė 69: “Tik nemanyk, kad klyksiu”

Spendžiant apie Berlinalės koncepciją iš lokius laiminčių filmų bei juostos, pasirinktos festivalio atidarymui, gali susidaryti įspūdis, kad nepriklausomo kino festivalis ėmė pataikauti amerikietiškam skoniui. Viena festivalio pažibų, sidabriniu lokiu apdovanota Francois Ozono juosta „Ačiū dievui“ primena kadaise Oskarą už geriausią metų filmą pelniusį Spotlight tiek savo tema, tiek pasakojimo būdu bei ne itin išraiškinga kino kalba, o Berlinalės atidarymo ceremonijoje rodytas Kindness of Strangers taip pat puikiai atitinka Holivudo filmų bei Akademijos diktuojamus standartus: nuspėjami veikėjai, banalūs specialieji efektai, pasaka suaugusiems apie žmonių gerumą ir, žinoma, laiminga pabaiga.

Juodieji Kaziuko mugės ponai planetariume

Pavasaris, kaip visada, Vilniuje atneša ne tik sniegą lietų, saulės prošvaistes, bet ir mažų jaukių koncertų bei gerų albumo pristatymų. Kaziuko mugės penktadienis tuo ir pasižymėjo. Vietinė chebrytė sukvietė visus ne tik įsigyti, bet ir pasiklausyti Stranguliatoriaus naujojo albumo, vėl […]

Išgrynintas kančios ritualas – „Hamletmachine“

Vilnius, Pietų Korėja, Kaunas – tokia, kiek neįprasta, Artūro Areimos teatro (AAT) premjeros „Hamletmachine“ geografija. Vieno drąsiausių šių dienų Lietuvos režisierių pasirinkta to paties pavadinimo Heiner Müller pjesė ne tik analizavo individo dramą šiuolaikiniame pasaulyje, bet ir atskleidė gilią modernistinio teatro bei filosofijos įtaką alternatyvų kūrime.