kai statulas nutvieksdavo kiek nepadorus purpurinis apšvietimas, nejučiomis leisdavausi į fantazijas apie Fellinio filmo „Džuljeta ir dvasios“ buduarus…
Penktadienį, balandžio 8-ą dieną, menų fabrike LOFTAS sugrojo grupė Parov Stelar & Band, publikai pateikusi electro swingo vakarėlio versiją.
Kūno ir technikos sąveika atrodė organiška, kai kada – beprasmė ir savitikslė…Pavyzdžiui, galima buvo stebėti organus, prie kurių prikabinta video ir garso aparatūra kuria muzikos kūrinius ir video instaliacijas. Ir atvirkščiai – organus, kurie juda tampomi muzikos garsų. Ach, tie organai…
Klausyti Goodbye kaip vientisą albumą sunkoka, kiekviena daina čia lyg trumpas filmas su skirtingais scenarijais, veikėjais ir nuotaikomis.
Dažnam atlikėjui tiek Lietuvoje, tiek kitose panašaus dydžio valstybėse tenka užduoti sau klausimą: „būti ar nebūti“. Būdama kone dvigubai mažesnė už mūsų gimtinę, Estija ir jos muzikos idealistai tikina, jog būti privaloma ir apsimoka. Tą daro ne tik žodžiais, bet ir konkrečiais veiksmais, kaip ir visai neseniai krūvas įvairiausiais reikalais užsiimančių muzikos atstovų sutraukęs festivalis „Tallinn Music Week”.