Erdvėje, kurią kažkodėl jau laikome viešaja – “Facebooke”, po Lietuvoje įvykusių Seimo rinkimų daugeliui teko stebėti nustabius emocijų protrūkius. Juose vargiai ar emociškai brandus jaunimas, nusivylęs valstiečių pergale, keikė Marijos žemę, kad ji nepriims archangelo Gabrieliaus išgelbėjimo ir vietoj jos pasirinko pagoniškas, liaudiškai aspiracines vyžas.
Ásbrú, Islandijoje – buvusioje Jungtinių Amerikos Valstijų jūrų ir oro pajėgų NATO karinėje bazėje – įvyko žmogaus ir kitų gyvybės formų žinių sankirtas tiriančio projekto „Zooetika“ inicijuotas Lietuvos ir užsienio ekspertų susitikimas. Ateities dizaino, technologijų, inovacijų ir jų fikcijų apmąstymui suburta tarptautinė mokslininkų, menininkų, dizainerių, teoretikų ir rašytojų grupė.
Su Kauno kultūrinio gyvenimo judintoja Viktorija Mašanauskaite mūsų keliai susikirto ne kartą. Ne kartą bendravome su ja, kaip su tarptautinio medijų meno ir muzikos festivalio “Centras” ar kitų renginių iniciatore. Pavasarį Viktorija su bendraminčiais suorganizavo pirmąjį “Gallery Weekend”, o šiandien ją dažniausiai galima sutikti gimtojo miesto fotografijos galerijoje.
Žinote, yra toks keistas dalykas, kai nuolat viešumoje skleidžiama žinia, kad tas ar anas buvo nelaimingas, o tapo laimingas, buvo negražus, o tapo gražus, buvo neturtingas, o dabar – turtingas. Visi džiaugiasi, ploja, vienas kitas nubraukia privalomą ašarą, nes juk taip gražu, nes juk taip smagu: ji/s gali, nepaisant visko, gali.
Pokalbis su bendruomenės menininkais ir tyrėjais Vita Gelūniene ir Ed Carrol apie kiekvieno miestiečio svarbą, kuriant intensyvų kultūrinį gyvenimą mieste ir “draugiškų zonų” paieškas Kaune Esate įdomus menininkų-tyrėjų duetas. Jau kurį laiką bedradarbiaujate kurdami bendruomenių projektus Lietuvoje ir svetur. Papasakokite […]