Jurijus Dobriakov geriausiai žinomas savo kultūrine veikla – be šimtų išverstų straipsnių bei knygų, jis dėsto Vilniaus dailės akademijoje, kuruoja parodas, rašo straipsnius apie muziką ir meną, aktyviai dalyvauja kultūrinėje veikloje. Neužtektų vietos surašyti viską, ką Jurijus yra padaręs, parašęs ar išleidęs.
Pastaruoju metu utopijos, regis, išėjo iš mados. Vis dažniau kalbama, kad utopinis mąstymas – pavojingas, atnešantis nelaimių, milijonų gyvenimus sudaužantis į šipulius ir atkertantis žmogų nuo jo prigimties gyvastingos versmės. Geriau esą reikėtų žiūrėti į gyvenimą ir bandyti prisitaikyti prie jo reikalavimų, kuriuos dera priimti kaip stoikai priėmė likimą – arba eisi vedama/s jo už rankos arba, na, būsi jo velkama/s.
Erdvėje, kurią kažkodėl jau laikome viešaja – “Facebooke”, po Lietuvoje įvykusių Seimo rinkimų daugeliui teko stebėti nustabius emocijų protrūkius. Juose vargiai ar emociškai brandus jaunimas, nusivylęs valstiečių pergale, keikė Marijos žemę, kad ji nepriims archangelo Gabrieliaus išgelbėjimo ir vietoj jos pasirinko pagoniškas, liaudiškai aspiracines vyžas.
Ásbrú, Islandijoje – buvusioje Jungtinių Amerikos Valstijų jūrų ir oro pajėgų NATO karinėje bazėje – įvyko žmogaus ir kitų gyvybės formų žinių sankirtas tiriančio projekto „Zooetika“ inicijuotas Lietuvos ir užsienio ekspertų susitikimas. Ateities dizaino, technologijų, inovacijų ir jų fikcijų apmąstymui suburta tarptautinė mokslininkų, menininkų, dizainerių, teoretikų ir rašytojų grupė.
Su Kauno kultūrinio gyvenimo judintoja Viktorija Mašanauskaite mūsų keliai susikirto ne kartą. Ne kartą bendravome su ja, kaip su tarptautinio medijų meno ir muzikos festivalio “Centras” ar kitų renginių iniciatore. Pavasarį Viktorija su bendraminčiais suorganizavo pirmąjį “Gallery Weekend”, o šiandien ją dažniausiai galima sutikti gimtojo miesto fotografijos galerijoje.