Lietuvos muzikos scenoje atlikėjai dažniausiai melancholiški kaip rūpintojėliai ar dramatiški kaip hamletai. Linksma (savi)ironija paprastai nurašoma į žemesnę lygą, nors, žinia, gerą komediją sukurti gerokai sunkiau nei dramą. Žinoma, šiame žanre galima nusivažiuoti į primityvias agitbrigadines linksmybes. Vos keletas atlikėjų išsiskiria šioje teritorijoje.
Paskutinį kartą Tomą Verbaitį kaip žiūrovą-klausytoją mačiau koncerte „Nugrotas kalnas“. Grupės „Arklio galia“, „Daujotas“, „shishi“, „Ministry of Echology“ ir kitos surengė atsisveikinimo su savo repeticijų patalpomis koncertą buvusiuose Profsąjungų rūmuose Vilniuje, kurie netrukus išnyks nuo žemės paviršiaus vardan Nacionalinės koncertų salės. Nors Tomas, geriau žinomas kaip Verbaitis, tą vakarą nedirbo, vis tiek sukiojosi aplink garso pultą.
Režisierė Kamilė Gudmonaitė Nacionaliniame Kauno dramos teatre stato spektaklį „Panika“ pagal šiuolaikinio suomių dramaturgo Mikos Myllyaho pjesę. Ją pasirinko dėl keletos temų sankirtos: vyriškumo problematikos, psichinės sveikatos ir emocinio atvirumo, jautrumo. Be to, šis spektaklis – tarsi organiškas ankščiau jos kurtų spektaklių tęsinys.
Galbūt pastebėjai Vilniaus gatvėse juodai baltus plakatus su užrašu “You will be recorded”? Lapkričio pradžioje į virtualią redakcijos pašto dėžutę įkrito laiškas nuo… Motinos, kuriame rašoma: “Paleidom neseniai singlą iš savo naujo albumo. vadinasi “Caesarean Section”. Aštrus ir intensyvus “pjūvis” sudomino, sutarėme dėl interviu – mūsų eteris atviras naujiems dariniams.
Gruodžio 5 dieną Lietuvos nacionalinis dramos teatras pristatys premjerą „Sulėtintai“. Naują spektaklį režisuoja Prancūzijoje gimusi, dabar Lenkijoje gyvenanti dokumentinio teatro kūrėja Anna Smolar. Spektaklį apie smurtą darbo vietoje ji kuria su lietuvių aktoriais, jie prisideda ir prie „Sulėtintai“ dramaturgijos. Anna Smolar savo darbams pasirenka socialines, ne visad patogias, bet aktualias temas.