Visas veiksmas vyksta videofono ekrane, matote ta patį, ką ir pagrindinis veikėjas Thomas Thomas (tokia jo pavardė ir vardas), sergantis sunkia agarofobijos (atvirų erdvių baimė) forma. Jis negali išeiti iš savo buto bei negali nieko įsileisti. Tai jau tęsiasi 8 metus. Jo psichologas jam pataria mesti virtualią merginą (jos orgazmas buvo filmo įžanga) ir susirasti realią moterį.
Tai pirmas “angliškas” Alejandro Amenabaro, kurio “Atmerk Akis” kažkada buvo “Matricos” šešėlyje, darbas. Stilingas siaubo trileris su Nikole Kidman priešakyje, kuriame nerasite super specialiųjų efektų, tačiau širdis karts nuo karto nuščius belaukiant kitų … Antro pasaulinio karo pabaiga, dvaras saloje […]
Nėra nieko labiau šokiruojančio, nei gauti tokį filmą, ypač jo pabaigą vartotojiškumo šventovėje “Akropolio filmai”, šalia sidro ir traškučių ar net “Akvariumo”. Praktiškai, tai giliai “sandansiškas”, truputį “dogmiškas” – na, galėtume pasakyti holyvudiškai neholyvudiškas, o iš tikrųjų – izdevonas . […]
Pernai pas mus parodyta “Amelija iš Montmartro” buvo ne tik populiarus filmas, bet ir savotiškas visuomenės reiškinys. “Šrekas”, “Haris Poteris”, “Žiedų valdovas” pasiūlė išeitį iš žiauraus pasaulio – į fantazijos, pasveikimo, paguodos ir grožio pasaulį, kurio dažniau prireikia ne vaikams, o suaugusiems.
Oi, prakeikti broliai Coenai. Kai atrodo, kad, kritikijos džiaugsmui, jie sumals šūdą su šiek tiek prailgstančia savo naujojo filmo įžangą, padūkę meistrai įlašina tavo apsnūdusioms akims stebuklingų koeniškų lašų ir tu maldauji, kad tik filmas nesibaigtų ir tau nereikėtų baigti kelionės po sepia nuspalvintą Ameriką.