Kokios pirmos mintys jums gimsta, kai sužinote, kad žiūrėsite anglišką filmą (ultra-realizmas, priemiesčiai, M.Leigh)? Suomišką (šaltis, A.Kaurismaki, juodai-balta)? Prancūzišką (nostalgiška muzikėlė, kavinės, “Amelija”)? Vokišką (blogas humoras, aseksualumas, “drama”)? Bet dabar jūs ir aš žiūrėsime švedišką kiną. Kokios bebūtų asociacijos, jos […]
Gudri, gal net per daug gudri Roberto Altmano keliasluoksnė konspiracija – puikus filmas vyresniems žiūrovams. Metų metais garsėjęs savitu, “stebėkite kaip viskas susiję” stiliumi, Altmanas nieko neišradinėja ir naudodamas galybę klasikinio kino klišių, kurpia sau įprasto tempo ir kompleksuotumo istoriją, kuri, tačiau, tėra tik muilo burbulas.
Literatūros studentė nusirengia, atsiremia į sieną ir pasilenkia. Literatūros dėstytojas pradeda ją dulkinti ir liepia rėkti “Nigger, fuck me hard”. Sveiki atvykę į Toddo Solondzo pasaulį. Tai jau trečiasis kartas ir, kai kam, greičiausiai, paskutinis. Jei kandi visuomenės satyra “Happiness” […]
Maži žmogučiai, pralendantys pro durų plyšį. Vyras su šviesiais vešliais ūsais, kurį galima sutikti pačioje netikėčiausioje vietoje. Kambarys su raudonomis užuolaidomis. Italų gangsteris, išspjaunantis jam nepatikusią kavą. Paslaptingas mėlynas raktas, kuriam reikia surasti spyną. Keistas kaubojus, kuris pasirodo vieną kartą, jeigu viskas gerai, arba du kartus, jeigu kažkas blogai.
Vilniuje įvykusi “Lenkų kino savaitė” atnešė įvairiausių emocijų filmus – nuo perdėtai pompastiško “Quo Vadis” iki puikios “(anti)semitinės” komedijos “Cud Purimowy” ir projekto “Esu piktas”, kur maži urlaganai iš Varšuvos Pragos rajono nusifilmavo patys save ir savo hujovą kiemą. Tačiau tačiau ant scenos jau dama, kuri sako – man ypatingai malonu pristatyti filmą apie “mistinį regioną iš kurio aš ir pati esu kilusi”.