Knygos

Wojciech Kuzcok „Mėšlas“

Akys skuba eilutėmis, ryja jas vieną po kitos, o smegenys iš paskos vos spėja reaguoti į žodžius, sakinius, pastraipas, prasmes. Knyga įtraukia kaip juodoji skylė, nuo pirmojo iki paskutinio 193-iojo puslapio. Neveltui W. Kuzcok‘as užsitarnavo literatūrinę „Nikės“ premiją. Vokiečių kritikai šį lenkų rašytoją lygina net su F. Šopenu, nes „tai yra neįtikėtina ir nuostabu, išskaityti žodžiuose muziką“.

Aivaras Stepukonis “Pavergto mąstymo problema“

Taip, garsusis Eurovizijos žvaigždė Aivaras Stepukonis. Ir kaip manote, apie ką jis čia rašo – knygoje tokiu mįslingu pavadinimu? Vėl ką nors gražaus ir kilnaus apie laimingą meilę? Deja, „Happy You“ – jau praeitis. O žodžiai „pavergtas mąstymas“ ir „problema“, […]

Kurtas Vonegutas “Čempionų pusryčiai”

Viena nuosekliausiai dirbančių (bet iki galo dar neįsisiūbavusių) leidyklų „Kitos knygos“ ėmėsi superdėsningo sau uždavinio – misterio „turi dar senis parako pypkėje“ bei apskritai „mokslinės fantastikos alegorijos“ – Kurto Vonneguto Jaunesniojo. Ir, sakė, kurį laiką jo nepaleis.

Aldous Huxley „Puikus naujas pasaulis“

Kadaise Žiulis Vernas rašė apie ateitį, kūrė naują pasaulį, prigrūstą išgalvotų mašinų ir stebuklų. Bent taip turėjo atrodyti skaitantiems jo fantastinius svaičiojimus. Ir visa tai daugiau ar mažiau virto realiais dalykais. Aldous Huxley apie puikų naują pasaulį prabilo dar praeito amžiaus 4-ajame dešimtmetyje.

James Joyce “Ulisas”

Straipsnio autorius visiškai nenori pavadinimu teigti, esą skaitantys šią apžvalgą (jei galima tai taip pavadinti) yra idiotai, nemokšos ar profanai. Tačiau neatmeta galimybės, kad būtent taip ir yra. Autorius norėtų prisipažinti, kad, ko gero, pats yra nemokšiškesnis už skaitančiuosius. Taip pat pavadinimu nebuvo ketinta įžeisti Lietuvos ar pasaulio žaliųjų judėjimo.