Straipsniai
Radijo laidos “Intervilnis” retro futurizmo archeologija
Kai FB “Post-punk community Lithuania” grupėje atsirado “Intervilnis” radijo laidos, skirtos Lietuvos synth-pop-post punk muzikai, įrašas, kilo natūralus susidomėjimas, kas čia ir kaip. Panaršius giliau, pasidarė dar įdomiau – “Intervilnis” archyve muzikos rinkiniai ne tik iš Europos, bet ir Australijos, Venesuelos, Čilės, buvusių Jugoslavijos, Vokietijos Demokratinės respublikos, Sovietų Sąjungos, taip pat – teminės laidos skirtos elektrai, automobiliams, seksui ar televizijai.
Suknista islandų Solstafir heavy metal versija
Iki praėjusių metų albumo “Otta”, Solstafir buvo geriau žinomi metalo bendruomenėje – per tuos metus jie aplankė visus svarbiausius sunkiosios muzikos festivalius ir klubus. Tarp jų, ne tokį svarbų pasaulio kontekste, tačiau jau tvirtai įleidusį šaknis lietuviškąjį “Kilkim Žaibu”. Penkis albumus išleidę Solstafir visada buvo kietas riešutėlis kritikams, o bandydami apibūdinti paskutinį jų įrašą, ne vienas jų susitrupino dantis.
Katalonai Amaika – “įvairių muzikinių žolelių arbata”
Beveik visi bent kartą esame buvę Barselonoje, tačiau Katalonijos kultūra ir muzika, o ypač jos gatvės variantas, yra beveik nepažįstama. Tačiau mažėjant atstumams, atsiranda galimybė susipažinti ne tik su oficialiuoju “valstybiniu” menu, bet ir gerokai paprastesnėmis (bet ne prastesnėmis) jo formomis. 3 koncertus Lietuvoje surengsianti katalonų reggae, ska, rumba grupė Amaika ir jų projektas Radio Esperanza – bandymas užmegzti tiesioginį dialogą su Lietuvos publika, o gal ir atvežti pavasarį.
Ernestas Sadau: “Galva geriau dirba, kai nesėdžiu vietoje”
Maždaug prieš dešimtmetį Utenos regionas buvo vadinamas Lietuvos techno muzikos sostine – čia dėl savo vietų prie “staklių” grūmėsi Pagalvė, Daimonas, Shn, Androidas ir kiti. Tarp jų – ir mūsų pašnekovas Ernestas Sadau. Būtent jam 2006-aisiais gimė festivalio “Sūpynės”, tapusio minimal.lt bendruomenės flagmanu, idėja.
“Sofar” grąžina muzikos magiją
Turbūt ne kartą pagavai save viename ar kitame koncerte klausant ne muzikos, o aplink šurmuliuojančių žmonių, kuriems svarbu daug kas, tik ne tai, kas vyksta scenoje? O kur dar prastas garsas tam nepritaikytoje aplinkoje, per kitų galvas beveik nematomi muzikantai, atskirtis tarp publikos ir atlikėjų. Žodžiu, nueini į koncertą ir jo beveik nepamatai/neišgirsti.