„Lietuvoje tarsi turime demokratiją, tačiau atsiranda žmonių, kuriems keista, jog popiežių pasitinka juodaodė mergaitė, kurie trenkia į veidą vaikinui, einančiam susikibus su savo mylimuoju. Ji degina homoseksualų duris, jiems keista, jog homoseksualūs asmenys gali turėti šeimą ir jie nori, kad pabėgėliai grįžtų į karo zoną.
Tai buvo laikai, kai TV žvaigždžių gamybos fabrikuose gimė pirmieji „selebričiai“, kino teatrai rodė pirmąsias „Matricos“, „Žiedų valdovo“ ir „Hario Poterio“ dalis, o prezidentu nors ir trumpai, tačiau itin skambiai pračiuožė Rolandas Paksas. Tai laukiniai 2000-ieji. Šie laikai iš šiandienos perspektyvos – apie tai Oskaro Koršunovo premjera „Liučė čiuožia“ pagal Lauros Sintijos Černiauskaitės pjesę, kurią režisierius pristato jau šiandien, sausio 29 d., OKT/Vilniaus miesto teatro Studijoje.
Eidami į teatrą žmonės dažniausiai puikiai žino ko tikėtis. Jiems puikiai pažįstama antikinių, šekspyriškų, commedia dell’arte, realistinių pjesių forma. Praėjusio amžiaus gale ėmė atsirasti paveikūs dramaturgijos kūriniai, išeinantys už scenos ir teatro apskritai ribų, panaudojus naujausias technines galimybes. Dabar atėjo laikas sukurti lietuvišką pjesės formą – teatrų scenose pasirodo vis daugiau lietuviškos dramaturgijos kūrinių, o kalbas, jog Lietuvoje nėra dramaturgų keičia tautinės pjesės formos paieškos.
Vilnius, Pietų Korėja, Kaunas – tokia, kiek neįprasta, Artūro Areimos teatro (AAT) premjeros „Hamletmachine“ geografija. Vieno drąsiausių šių dienų Lietuvos režisierių pasirinkta to paties pavadinimo Heiner Müller pjesė ne tik analizavo individo dramą šiuolaikiniame pasaulyje, bet ir atskleidė gilią modernistinio teatro bei filosofijos įtaką alternatyvų kūrime.
Jis spėjo padirbėti vienuolikoje skirtingų darboviečių. Gyveno vienuolyne. Savamokslis pirotechnikas, kurio vienas iš bandymų baigėsi itin dramatiškai. Studijavo filosofiją ir vertimą. Tapo slemo poezijos Europos čempionato prizininku. Išleido pirmąją knygą. Ir jam vos 25-eri. Tai Marijus Povilas Elijas Martynenko, šiandien – vaidybos studentas ir aktorius, „besimatuojantis“ pirmuosius savo vaidmenis teatre.