„Aišku, pjesę galima būtų skaityti tokiame istoriniame kontekste, bet aš manau, jog ją reikėtų skaityti tol, kol visai pamiršit apie Staliną ir Trockį,“ – sako Mülleris.
Pakvietus į savo mažą, skurdų kambarėlį, susodinusi aplink save žiūrovus, Sonia pažvelgė kiekvienam į akis ir nebyliai tarė: „Dabar jūs išgirsite tai, kas gali atsitikti visur ir visiems“.
Šiam autentiškam, tačiau mažai Lietuvoje žinomam teatro mąstytojui NDA ’10 skirs tris gegužės pabaigos vakarus.
NO THEATRE“ – tai teatro judėjimas, su kuriuo galima susidurti kasdien. Jie vykdo flashmobin‘es akcijas, kuria spektaklius. Bet kas juos paskatino gimti ir kam jie visa tai daro – plačiau interviu su Vidu Bareikiu.
“Vieno troleibuso keleivis Denisas, išvydęs netikėtai jį užklupusias lapes, puolė juoktis, bet supratęs, kad tai nelabai derinasi su jo socialine padėtimi, ėmė rankomis „trinti“ nuo veido šypseną. Tuo tarpu vairuotojas Virgilijus, apsižiūrėjęs, kad jo transporto priemonę aplankė šios (ant)gamtiškos jėgos, per garsiakalbį ėmė staugti: „Iš durnių namų pabėgote?